E.Jennings gruodžio pradžioje surengė vieną pirmųjų Lietuvoje ir Baltijos šalyse klimatą tausojančių koncertų. Dainininkė dalį surinktų lėšų skirs koncertų metu išsiskyrusio anglies dvideginio kompensacijai. Atlikėja lėšas perves įmonėms, kurios pasodins reikiamą skaičių medžių padarinių žalai kompensuoti.
Muzikantų šeima kiekvieną dieną galvoja apie atsakingą vartojimą ir žengia žingsnius klimato kaitos stabdymo link, ne išimtis ir pasiruošimas Kalėdoms.
Šventėms ruošiasi sąmoningai
„Per Kalėdas linkiu sau ir visiems būti sąmoningiems – galvoti, ką perkame ir ypač atkreipti dėmesį į dovanų pakuotes. Visada pagalvoju, ar dovana turės prasmę ir vertinu jų kokybę, o ne kiekybę. Stengiuosi nepirkti supakuotų daiktų, pati jas puošiu minimaliai apvyniodama spalvota juostele arba įvynioju į medžiaginį maišą ar paprastą popierių, kurį sutvirtinu vielute. Visas šias medžiagas galima pakartotinai panaudoti arba perdirbti“, – vardija dainininkė.
Ji pasakoja, kad namus taip pat puošia apgalvotai – neperka, bet išsinuomoja kalėdinę eglutę, kuri vėliau yra persodinama. Dainininkų namuose visi šventiniai žaisliukai ant eglutės turi istoriją – vieni įsigyti vaikų gimimo proga, dalis išsaugoti Jurgio Didžiulio iš vaikystės, kai kuriuos jų vaikai pagamino darželyje. Šiuos žaisliukus E.Jennings saugo ir kasmet panaudoja: „Tokie žaisliukai eglutę papuošia ne tik spalvomis, bet ir istorijomis.“
Kalėdos – ne tik apie dovanas
J.Didžiulis priduria, kad jų šeimoje Kalėdos yra ne apie dovanas, bet emocijas. Šį požiūrį jie demonstruoja ir savo vaikams.
„Svarbiausia suprasti, kad dovanos nėra įsipareigojimas. Jos skirtos sukelti įspūdžius ir emocijas. Renkant dovaną svarbiausia sąmoningumas – mes savo šeimoje dovanojame keliones, o tuo pačiu įspūdžius ir patirtį. Taip išvengiame nereikalingo šlamšto kaupimo namuose“, – paaiškina muzikantas.
E.Jennings pasakoja, kad savo vaikams per Kalėdas ir kitas šventes dovanoja keliones, pavyzdžiui, Paryžių, Berlyną, ar Jordaniją. Šiemet tėvai nusprendė savo artimiesiems padovanoti dar kitokias patirtis – masažus, pramogą vėjo tunelyje, skrydį su sraigtasparniu. Pašnekovė akcentuoja, kad visas šias pramogas įsigyja tik žinodama, kad jų metu sukurtos anglies dioksido emisijos bus kompensuotos.
Pirmiausia atsisakė mėsos
Paklausus, kaip pradėjo domėtis aplinkosauga, J.Didžiulis prisimena, kad viskas prasidėjo prieš daugiau nei 10 metų, kai jie su Erika atsisakė mėsos ir pradėjo rūšiuoti atliekas.
„Nusprendėme atsisakyti mėsos dėl asmeninių priežasčių – sveikatos ir savijautos, kuri vis dažniau nebetenkino, pritrūkdavo jėgų skubant įtemptame gyvenime. Jau po pirmojo mėnesio pajutome, kad jaučiamės geriau, todėl nebuvo poreikio vėl pradėti valgyti mėsą. Tuo metu viešojoje erdvėje vis garsiau pradėta kalbėti apie žalingą mėsos pramonės įtaką aplinkai, tad šios diskusijos tik dar labiau patvirtino mūsų pasirinkimą atsisakyti mėsos ir pradėti rūšiuoti atliekas“, – pasakoja J.Didžiulis.
Jis su žmona remia įvairias aplinkosaugos iniciatyvas, taip pat palaiko ir vertina pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliojo taško“ veiklą. Anot J.Didžiulio, ši organizacija padeda suderinti įvairių institucijų pastangą siekiant bendro tikslo, kuris jau duoda rezultatų – atliekų rūšiavimo situacija šalyje kasmet gerėja.
Atliekų rūšiavimas lyg žaidimas
Pašnekovai neslepia, kad įprasti rūšiuoti atliekas užtruko laiko. Pasak E.Jennings, seni įpročiai yra sunkiai pakeičiami, bet svarbu turėti kantrybės.
„Nusprendus rūšiuoti svarbiausia sau kasdien priminti apie šį naują įprotį. Kantriai rūšiuojant net nepastebėsite, kaip po kurio laiko tai taps įpročiu ir nebekels nepatogumų. Šiandien aš neįsivaizduoju, kaip galėčiau gyventi kitaip“, – sako pašnekovė.
J.Didžiulis sako, kad įpročius pakeisti padėjo atliekų rūšiavimo pavertimas žaidimu. Pavyzdžiui, vaikus rūšiuoti atliekas jis išmokė naudojant linksmas frazes: „Šiukšlių nėra, tiesiog žaliavos būna ne savo vietoje“ arba „Giminės mėgsta būti giminėmis: plastikas su plastiku, stiklas su stiklu“ ir pan.
E.Jennings tikisi, kad savo šeimos įpročiais paskatins ir padrąsins visuomenę taip pat pradėti rūšiuoti atliekas: „Aš tikiu, kad kiekvienais metais vis daugiau žmonių supranta, kad pradėdami rūšiuoti galime pasiekti svarbių pokyčių. Linkiu švenčių be streso, plastiko ir daugiau perdirbimo.“
