Daugiau kaip 11 metų Lietuvoje gyvenanti ir šeimą su lietuviu sukūrusi Eskedar dar sunkiai gali patikėti tuo, kas nutiko.
„Pirmadienį prisijungusi prie internetinės bankininkystės pastebėjau, kad iš mano sąskaitos nurašyta 1614 eurų. Pinigai pervesti į Ispanijoje registruotos automobilių nuomos įmonės „Goldcar“ sąskaitą“, – 15min pasakoja E.Maštavičienė.
Pinigai iš Eskedar įmonės sąskaitos į „Goldcar“ sąskaitą Ispanijoje šeštadienį buvo pervesti du kartus, po 807 eurus.
Pamačiusi tokį nuskaitymą be jos žinios, moteris iš karto kreipėsi į SEB banką, kurio paslaugomis naudojasi.
„Banko darbuotoja manęs paklausė, ar pastarosiomis dienomis nedariau jokių rezervacijų. Aš prisiminiau, kad paskutinį kartą su šia kortele prieš mėnesį per booking.com svetainę rezervavau viešbutį Lvove“, – prisiminė E.Maštavičienė.
Pasak E.Maštavičienės užpildžius internetinį prašymą dėl pinigų susigrąžinimo, bankas pažadėjo situaciją aiškintis. Tačiau verslininkė stebisi, kodėl bankas taip lengvai, be jokio patvirtinimo leido du kartus nuskaičiuoti tokią pat pinigų sumą.
„Bankas gali pasižiūrėti mokėjimų istoriją – nė karto nesu užsisakiusi automobilio nuomos paslaugų. Ir staiga vieną dieną iš mano sąskaitos per du kartus nuskaityta tokia suma. Jei nebūčiau prisijungusi prie banko sąskaitos, apie tokį pervedimą iki šiol nežinočiau,“ – stebėjosi verslininkė.
Banko atstovės komentaras
SEB bankas Eskedar Maštavičienės atvejo, kol jį aiškinasi, 15min nekomentavo, tačiau pateikė bendros informacijos, kaip elgtis nukentėjus nuo interneto sukčių ir kaip nuo jų apsisaugoti.
Banko atstovės žiniasklaidai Ievos Dauguvietytės-Daskevičienės teigimu, bankas nuolat atlieka operacijų kortelėmis stebėseną, taip pat gauna duomenis apie galimai pavogtus mokėjimų kortelių duomenis iš tarptautinių organizacijų „Mastercard“ ir VISA.
Kilus įtarimams ar klientui pačiam informavus banką apie galimai neteisėtas operacijas, bankas, norėdamas apsaugoti kliento lėšas, blokuoja jo mokėjimo kortelę (arba apriboja galimybę kortele atlikti atsiskaitymus internetu). Visais atvejais naujos kortelės klientams pagaminamos nemokamai.
I.Dauguvietytės-Daskevičienės teigimu, patirti nuostoliai dėl neteisėtų operacijų mokėjimo kortele taip pat kompensuojami (išskyrus atvejus, jei paaiškėja, kad operacijos atliktos su paties kliento žinia ir sutikimu – tokius atvejus bankas nagrinėja individualiai).
„Tokie atvejai, kai trečiosios šalys pasisavina kliento mokėjimo kortelių duomenis, yra reti. Dažniausiai tai yra susiję su anksčiau pačių klientų nesaugiose interneto svetainėse atliktais atsiskaitymais arba sukčių neteisėtai pasisavintais mokėjimo kortelių duomenimis iš tam tikrų paslaugų tiekėjų, kurie nepasirūpina pakankama klientų duomenų apsauga“, – teigė banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.
Ji patarė prieš ką nors perkant internete visada įsitikinti, kad elektroninė parduotuvė yra patikima. Įtarimą pirkėjams turėtų kelti nežinomos, veiklos istorijos neturinčios, duomenų apie save neatskleidžiančios interneto parduotuvės, taip pat pardavėjai, kurie siūlo žinomų prekės ženklų gaminius už ypač mažą kainą.
Banko atstovė pastebėjo, kad ypač šventiniais prekybos laikotarpiais padaugėja tokių netikrų interneto parduotuvių pasiūlymų, kurių tikslas tėra surinkti kortelių duomenis ir vėliau neteisėtai jais pasinaudoti.
Susigundę mažomis kainomis anksčiau negirdėtose interneto parduotuvėse, pirkėjai rizikuoja nusipirkti menkaverčius padirbinius, negauti prekės ir prarasti pinigus arba sukčiams atskleisti mokėjimo kortelės duomenis ir prarasti kortelės sąskaitoje turimas lėšas.
Dalykai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį prieš ką nors perkant internete:
-
Ar atliekant mokėjimą, įvedant asmeninius, slaptus duomenis puslapio adresas turi prasidėti https://
-
Ar puslapio lauko kairėje arba apatiniame dešiniajame lango kampe yra spynos piktograma, rodanti, kad jungtis saugu
-
Prieš perkant išsiaiškinti, ar pateikiama informacija apie pardavėją, pvz., pardavėjo rekvizitai, užsakymo atšaukimo sąlygos, kt.
-
Vertinti objektyviai, ar žadama prekių kokybė atitinka kainą (nėra gerokai, nelogiškai mažesnė).
Banko atstovė taip pat priminė, kad atsiskaitydami kortele niekada neišleistumėte jos iš akių – jei, pvz., kavinė turi tik stacionarų kortelių skaitytuvą, geriau pačiam nueiti iki jo, jei skaitytuvas laikomas nematomoje klientui vietoje, pavyzdžiui, po prekystaliu, tokiu atveju geriau paprašyti, kad prekybininkas jį parodytų ir operaciją kortele atliktų jums matant.
Jei prireiktų grynųjų pinigų būnant užsienyje, rekomenduojama rinktis žinomų bankų bankomatus, veikiančius bankų skyriuose arba prie jų, ir vengti tų bankomatų, kurie yra nuošaliose, prastai apšviestose vietose. Visais atvejais rekomenduojama suvedant kortelės PIN kodą jį pridengti kita ranka ar pinigine.
I.Dauguvietytės-Daskevičienės teigimu, klientai gali apriboti galimybę kortele atsiskaityti internetu ir užsienio šalyse – šiuos nustatymus galima greitai pasikeisti pačiam per mobiliąją programėlę ar interneto banką. Rekomenduojama šias kortelės galimybes įsijungti atliekant mokėjimą internetu ar lankantis užsienyje, o kitu metu laikyti jas išjungtas.
