Vardas, pavardė: Eugenijus Ostapenka.
Gimimo data, vieta: 1976 11 24, Klaipėda. 33 m.
Šeima, kurioje gimė: mama Liubovė – Eugenijaus vadybininkė, tėtis Leontinas – verslininkas; turi seserį Svetlaną (25 m.).
Veikla: dainininkas, dainų autorius, kompozitorius.
Nebežinau, kaip toliau gyventi...
Vos prieš savaitę su dainininku Eugenijumi Ostapenko kalbėjomės labai smagia tema – jis buvo ką tik grįžęs iš Anglijos, kur koncertavo vieno turtingo lietuvių verslininko gimtadienio puotoje. Šiltai sutiktas „Dviratuko“ atlikėjas mėgavosi prabanga: gyveno puikiame viešbutyje, vakarieniavo restoranuose, važinėjo su asmeniniu vairuotoju, o visas Eugenijaus sąskaitas apmokėjo vakarėlio šeimininkas.
Istorija, kurią mums papasakojo dar kartą į žurnalą „Privatu!“ kreipęsis Eugenijus, abejingų tikrai nepaliks. „Nebežinau, kaip toliau gyventi... Noriu nusižudyti“, – susijaudinęs kalba dainininkas. Kiek nusiraminęs, jis papasakojo neįtikėtiną istoriją, kuri mus privertė susimąstyti, nejaugi iš tikrųjų Lietuvoje gyvena tokių žmonių, kuriems nebėra nieko šventa?!
 |
| Eugenijus Ostapenko |
Vos įžengęs į vidų, pajutau smūgį
„Viename bare susipažinau su kompanija. Kartu pasėdėjome, paplepėjome, alkoholio aš nevartojau, todėl jau ruošiausi išeiti. Planavau kviesti savo vairuotoją, tačiau naujieji pažįstami pasisiūlė mane palydėti. Neįtaręs nieko bloga, aš įsėdau į jų automobilį, tačiau vyrukai, užuot išlaipinę mane prie namų, padidino greitį ir pasuko į užmiestį, užsiminę, kad vakarą nori tęsti sodyboje. Ten mūsų laukė sodybos šeimininkas. Manęs jie paprašė padainuoti kelias dainas, pažadėję vėliau parvežti namo. Mielai sutikau, tačiau, vos įžengęs į namo vidų, pajutau smūgį“, – pasakojimą pradeda Eugenijus.
Egzekucija truko dvi paras
Iš dainininko iškart buvo atimtas mobilusis telefonas ir pinigai, iš ausies išvertas briliantu puoštas auskaras. „Sodyboje buvau laikomas dvi paras. Negavau nė lašo vandens, o apie maistą net kalbos nebuvo. Kompanijoje buvę penki vyrai mane žiauriai kankino: spardė, trankė kumščiais, cigaretėmis degino sprandą. Priešintis aš negalėjau, nes tie išgamos man paruošė gėrimą su klofelinu ir privertė jį išgerti. Antžmogiai filmavo visą egzekuciją, iš karto perspėdami, kad jei nesumokėsiu 3 000 litų, vaizdeliai bus išplatinti internete“, – neslepia Eugenijus.
Po dviejų parų, ryte, kol girta kompanija miegojo, Eugenijus, pasinaudojęs tuo, kad egzekucijos vykdytojai pamiršo užrakinti lauko duris, tyliai išsliūkino lauk ir, atbėgęs iki plento, ėmė stabdyti pravažiuojančius automobilius. „Atrodžiau baisiai: drabužiai apiplyšę, veidas mėlynas, vos ant kojų pastovėjau, nes buvau visiškai išsekęs, todėl vairuotojai stoti nenorėjo – galvojo, kad kažkoks valkata nori įsiprašyti vidun. Laimė, vienas Klaipėdos verslininkas mane atpažino, sustojo ir parvežė mane iki pat namų durų“, – sako dainininkas.
Skriaudikai grasina susidoroti
Šiandien sumuštas ir nukankintas Eugenijus dar svarsto, ar kreiptis į policiją. Skriaudikai grasina susidoroti, jei atlikėjas paviešins šią istoriją, tačiau Eugenijus neigia esąs įbaugintas. „Kol buvau įkalintas sodyboje, jie reikalavo, kad atiduočiau savo visureigį. Kai ištrūkau, tie vyrai kelis kartus skambino, kalbėjo su mano mama, reikalavo didelės pinigų sumos, o bandydami ją įbauginti, grasino išprievartausią mano seserį. Nors ir esu žmogus, atleidžiantis visas skriaudas, jei tai pasikartos, imsiuos atitinkamų veiksmų. Ir jiems esu linkęs viską atleisti, bet už savo šeimą visada kovojau ir kovosiu. Nuėjau į bažnyčią ir pasimeldžiau už tuos šlykštynes, nes jie nesupranta, ką daro. Galiu patvirtinti, kad nuvažiavau pas ekspertus, kurie ištyrė visus sužalojimus, todėl turiu abdukciją“, – sako jis.
Atsigausiu, kai išnyks mėlynės
Eugenijus vis dar skundžiasi viso kūno skausmais, ypač gelia cigaretėmis apdegintą sprandą. „Ne vieną koncertą turėjau atšaukti dėl to, kad blogai jaučiuosi, be to, nenoriu savo gerbėjams pasirodyti su mėlynėmis, – liūdnai šneka atlikėjas. – Visus savo fanus noriu įspėti: būkite labai atsargūs, nepasitikėkite iš pirmo žvilgsnio maloniais žmonėmis. Vakarais stenkitės nevaikščioti vieni ir jokiu būdu su savimi nesinešiokite vertingų daiktų.“
Eugenijus nežino, kodėl jis užkliuvo įkaušusiai kompanijai. „Aš esu geras žmogus, dovanoju žmonėms džiaugsmą, džiuginu savo dainomis, nesu nė vieno nuskriaudęs. Kaip liūdna, kad sutikau tokias išgamas, kurie mane skriaudė tikėdamiesi pasisavinti mano turtą. Toks išpuolis man buvo labai netikėtas, bet tai neprivertė manęs nusivilti tautiečiais. Žinau, kad yra labai daug mane mylinčių žmonių. Kai atsigausiu, kai išnyks mėlynės, vėl savo gerbėjus džiuginsiu koncertais“, – pokalbį baigia Eugenijus.
