„Buvo sunku, bet kai stojau, tai negalvojau apie laukiančius sunkumus. Žinojau, kad labai noriu gilintis, kadangi administracinį darbą šioje srityje dirbu jau septynerius metus. Prisipažinsiu, nemaniau, kad bus taip sunku, bet vakar apsigyniau darbą ir esu labai laiminga“, – portalui Žmonės.lt sakė vadybos ir administravimo kryptį doktorantūros studijose pasirinkusi Laura.
Dažnai jauni žmonės, nusprendę niekur nestudijuoti, teigia, kad diplomai nieko nereiškia ir nepadeda susirasti nei geresnio darbo, nei siekti karjeros. L. Čepukaitė-Paulauskienė šiuo klausimu turėjo savo nuomonę – anot moters, pats „popieriukas“ tikrai nieko nereiškia, bet kelias iki jo – ir yra tikroji prasmė.
„Diplomas pats savaime nieko neduoda. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus atiduoda savo laiko ir noro mokslams, kaip labai jis nori gilintis į pasirinktą sritį. Mano atveju viskas išėjo labai natūraliai, nes tai, ką aš mokiausi, man ne tik teikė džiaugsmą, bet turėsiu galimybę įgytas žinias pritaikyti praktiškai“, – sakė ji.
Paklausta, ar dar turi minčių ir noro kažką studijuoti dar, Laura teigė, kad kol kas džiaugiasi šiuo pasiekimu, o ateityje galbūt pasiryšianti dar kokiems nors mokslams: „Gyvenu su tuo principu, kad žmogus mokosi visą gyvenimą, kasdien. Galų gale mokaisi žmogiškųjų dalykų – emocijų valdymo, supratingumo. Turiu visokių minčių į priekį, bet dabar dar noriu pasidžiaugti doktorantūros studijų pabaigimu, nes kol kas dar negaliu suvokti, kad didelis keturių metų darbas jau baigtas.“
L.Čepukaitė-Paulauskienė teigė, kad nėra iš tų žmonių, kurie mokslus ir atsiskaitymus atidėlioja iki paskutinės minutės. Ji teigė viską mėgstanti planuoti, todėl mokslai – nebuvo išimtis.
„Aš esu iš tų žmonių, kurie labai mėgsta viską susiplanuoti ir laikytis plano. Taip noriu save apsaugoti nuo situacijų, kai viskas tampa nevaldoma, slysta iš rankų ir galiausiai baigiasi ne tuo rezultatu, kurio tu norėjai. Kadangi laisvo laiko pati turiu nedaug, todėl labai iš anksto planuojuosi viską. Visus praėjusių metų savaitgalius ir vakarus sąžiningai leisdavau skaityklose arba namuose prie mokslų. Kaip dabar atsimenu, kad pernai pirmąjį sausio savaitgalį jau buvau skaitykloje, susidariau planą metams ir viską įgyvendinau“, – džiaugėsi L. Čepukaitė-Paulauskienė.
