Gimtadienio rytą G.Gerūta pradėjo anksti – tai mylimasis Mantas Vilimas ją romantiškai pasveikino: pažadino grodamas gitara, vėliau įteikė tortą su braškėmis – mėgstamiausiomis jos uogomis.
„Tai kaip galima nemėgti pirmadienių?“ – bendraudama su Žmonės.lt juokiasi G.Griniūtė ir priduria: „Kai gimiau, irgi buvo pirmadienis!“
Tačiau šventiškai patinginiauti šį pirmadienį Gerūtai nepavyks: „Taip jau sutapo, kad šiandien transliuojama mano radijo laida „Muzikinis pastišas“, taigi „baliavosiu“ darbe, su klasikine muzika. Vėliau, žinoma, paminėsiu šventę su draugu. Taip pat turiu tokių draugų, kurie kasmet sugalvoja ką nors labai įdomaus. Esu tikra, kad ir šįmet jie sumąstys, kaip pasveikinti.“
Besidalindama gimtadieniniu džiaugsmu G.Griniūtė atvirauja: „Gimtadienis man – keista diena. Dar nemoku priimti dėmesio... Aišku, labai smagu, miela, kai žmonės prisimena – visi gimtadieniai, kiek tik jų pamenu, buvo šilti ir kupini geriausių emocijų. Tačiau kai užgriūva tiek sveikinimų, dėmesio, nežinau nė kur dėtis – kartais norisi po lapais slėptis“, – šypsosi.
Todėl kartais būna, kad per gimtadienius pasislepia: „Pernai, pavyzdžiui, nuo savo gimtadienio „pabėgau“ į Klaipėdą. Ten, prie jūros, užsiėmiau meditaciniais, linksmais dalykais. Gal pasprukti ir norisi nuo to dėmesio? Nors jis malonus, vis tiek kartais norisi atsiriboti, pabūti su gamta, savo pasaulyje.“
G.Griniūtei suėjo 28-eri. Kitos, būna, nerimauja: juk jau nebe panelės – moterys... Bet Gerūtai nebaisu. „Atsimenu, kai draugės, kai joms sueidavo kad ir 25-eri, rūpindavosi, jaudindavosi: juk artėja 30-metis! O manęs amžius negąsdina: atrodo, tai tik patirtį, gerus dalykus reiškia. Nejaučiu jokio ypatingo metų svorio. Kad ir būtų 48-eri, nebus baisu. Nors, aišku, nežinia, ką tada sakysiu“, – juokiasi.
Praėjusius metus Gerūta vertina kaip itin reikšmingus, kupinus įvykių: „Tai – gerų, gražių permainų metai, kupini naujų, malonių dalykų. Žinoma, buvo visko – praradimų, bet greta jų – didelių atradimų, naujų kelių. Štai ir Mantas atsirado, „įsisuko“ mūsų televizijos laida „Visu garsu“, vėliau atsirado „Eurovizijos“ atranka. Ji apskritai atvėrė naujas, visai kitokias erdves – tarsi kosmosą. O kur dar darbas su festivaliais... Visiems palinkėčiau tokių gerų dalykų. Malonu, kai per metus nutinka tiek gražių įvykių.“
Kokius užmojus sau kelia šiems metams – galbūt jau metas kurti šeimą, gimdyti vaikus? „Apie vestuves dar tikrai negalvoju, tokių dalykų į priekį neplanuoju. Nemanau, kad šįmet tokios bus, – juokiasi Gerūta. – Šiais metais tikiuosi dar daugiau gerų, naujų patirčių, išmokti šį tą naujo. Pastebiu, kad kuo toliau, tuo daugiau įdomių dalykų randu. Gyvenimas nenustoja stebinti ir džiuginti. Galbūt tai skambės kaip iš kokio grožio konkurso, bet norėčiau, kad visi būtų susikoncentravę į kūrybą, o ne griovimą.“
O paklausta apie dovanas, Gerūta atskleidžia seną svajonę: „Per Kalėdas labai norėjau sniego. Gavau dabar – ačiū, labai smagu, tik šiuo metu jau žolės žalios labiau norisi... Dabar noriu, kad ir toliau būtų smagu gyventi, kad lankytų netikėtumai ir iššūkiai. Tai – geriausios dovanos. O kalbant apie paprastesnius dalykus... Čia kaip vaikinai svajoja apie „Porsche“ ar „Ferrari“, taip aš seniai svajoju apie gerą fortepijoną, kad gerai skambėtų.“
