Jau po vaizdo klipo išleidimo mergaitė važiuodama su šeima miško keliu pamatė kelias iškirstas vietas iš eilės. Ji tėvams uždavė klausimą: „Kodėl čia tiek daug nėra medžių?“
Tėvai pasakoja, bandę paaiškinti Faustai, kad medžiai kertami norint gaminti daiktus, iš jų daromi įvairiausi dalykai, nuo malkų iki žmonėms reikalingų daiktų. Tačiau toliau sekė dar vienas mergaitės klausimas: „O visų tų medžių tiek daug reikia? Juk dabar miško gyvūnėliai neturi kur pasislėpti.“
Po užklupusios klausimų lavinos, buvo nuspręsta nusifilmuoti toje vietoje ir atsakyti į atrodo paprastus – vaikiškus, tačiau tuo pačiu aktualius klausimus.
„Absoliuti dauguma medienos vežama į Indiją ir Kiniją“
Lietuvos miškų ir medienos situaciją komentuoja aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos „Gyvas miškas“ vienas iš steigėjų Stanislovas Čepinskas.
„Per pastaruosius penkis metus valstybiniuose miškuose kirtimai paaugo 30 %. Kartu su privačiais miškais oficialiai iki pernai kirto apie 7.5 mln kubų kasmet – koks tai kiekis? Jeigu tą medieną sandėliuotume 1000 m² aikštelėje, medienos krūva būtų 7.5 kilometro aukštyje. O jei iš tokių kirtimų paimtume bent pusę medienos rąstinių namų statybai – per 3 metus būtų galima apgyvendinti 1 mln. gyventojų (200 000 namų po 5 gyventojus).
Deja, didžioji dauguma iškirstų medžių nelieka Lietuvoje, o yra eksportuojama. Didelė dalis iškeliauja į Indiją, Kiniją bei kitur. O paskutiniais metais medienos eksportas į Skandinavijos šalis paaugo 40 %. 2013 – 2019 m. iš Lietuvos išvežta 7,7 mln. m³ valstybinės medienos, o įvežta vos 1,7 mln m³. Praėjusiais metais išduota per 15 tūkst. kirtimų leidimų.
Kiek tai medienos? Apie 1000 miškovežių kasdien, be išeiginių, kiaurus metus. Pavyzdžiui Dzūkijos nacionalinio parko miškuose kas dieną sukasi virš 1000 miškovežių. Dabar nėra medienos eksporto apribojimų. Ji vežama ten, kur daugiau už ją mokama“, – kalbėjo aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos „Gyvas miškas“ vienas iš steigėjų S.Čepinskas
Miško kirtimai – žala gyvajai gamtai
Stanislovas pasakoja, kad jeigu per tris metus miškas pats neatželia – jis turi būti atsodinamas. Tačiau gamtiniu ir rekreacijos (poilsio) požiūriu – tai yra labai blogai. Nes toks miškas – tarsi plantacija: vienos rūšies medžiai auga vagose, eilėmis, sunyksta bioįvairovė, nepatraukli požiūriu.
„Miško kirtimai daro itin didelę žalą visai gyvajai gamtai. Padarius vieną 5 ha plyną lauką – prarandama iki 300 rūšių paukščių, nyksta retosios gyvūnų, o ypač augalų rūšys. Nes didžiausia augalijos ir gyvūnijos įvairovė yra būtent sename miške. Prarandama šimtmečius besikūrusi miško paklotė. Ji naikinama ariant: išdraskoma grybiena, retųjų augalų šaknys. Grubiai tariant: prarandama natūrali gamta ir lieka daržas, kuriame auginama mediena“, – situaciją pasakoja „Gyvas miškas“ vienas iš steigėjų.
Faustos klausimas: „Kaip galiu padėti medžiams?“
S.Čepinskas atsako, kad klausimas iš tiesų paprastas, bet tuo pačiu ir sudėtingas.
„Nes didžioji dalis medienos arba eksportuojama, arba perdirbama užsienio kapitalo įmonėse ir vis tiek yra eksportuojama. Lietuva yra naudojama kaip 3 pasaulio šalis – iš jos tiesiog paimami ištekliai, o naudos lieka tik truputį daugiau nei tos kirtimų sąnaudos. Kiekvienas viešindamas situaciją – gali prisidėti prie miškų išsaugojimo“, – pasakojo S.Čepinskas.
Fausta taip pat prisideda prie medžių kirtimo viešinimo ir palaiko Šiauliečių prisirakinimo prie medžių idėją.
