Projekto sėkmę, be abejo, nulėmė breiko trupės „Flying Steps“ talentas ir projekto meno vadovo, pasaulinę sėkmę pelniusio kompozitoriaus, dirigento bei režisieriaus Christopho Hagelio kantrybė bei įžvalgumas.
Apie tai, kaip sekėsi gatvės universitetus baigusius šokėjus mokyti natų, „Flying Bach“ kūrėjas pasakoja specialiame interviu.
Kaip Jums kilo mintis suderinti J.S.Bachą ir breiką?
Kai 2009 metais pirmą kartą pamačiau šokančius „Flying Steps“ supratau, kad jie fantastiški ir jau tada žinojau, kad noriu su jais dirbti. Jie jau planavo sukurti kažką tokio, ko dar niekada nebuvo – sujungti breiko ir klasikinės muzikos pasaulius – ir ieškojo tinkamo kūrinio. Išanalizavęs šokėjų judesius supratau, kad jiems puikiai tiks J. S. Bacho „Gerai temperuotas klavyras“. Jų judesiai buvo tokie aštrūs, tikslūs ir kieti – būtent toks yra J.S.Bacho kūrybos stilius.
Ar įžvelgiate panašumų tarp „Gerai temperuoto klavyro“ ir breiko?
Tarp jų neabejotinai yra tam tikras ryšys. Šokio stilius puikiai dera su J.S.Bacho fugų kontrapunktų ritmu – daug geriau nei su tradiciniu baletu. Breikas ir J.S.Bachas vizualiai ir muzikaliai lėmė jų individualius pasirodymus.“
Ar buvo sunku sujungti šiuos pasaulius į vieną visumą?
Iš pradžių teko išspręsti kelias su žodynu susijusias problemas. Vieni vartojo tokius žodžius kaip kontrapunktas, tema, moduliacija, o kitų dialoguose girdėjosi posūkiai, sukiniai ant galvos ir freeze’ai. Tačiau didžiausias iššūkis buvo vizualizuoti ir interpretuoti lėtas J.S.Bacho fugas, kuriose ne visada girdimas šokio ritmas.
Kiek universalus ir įvairiapusis yra breikas? Ar galima jį lyginti su klasikiniu arba moderniuoju baletu?
Manau, kad jis dar įvairiapusiškesnis! Neįtikėtina, ką gali padaryti tinkamai nusiteikę šokėjai. Kai kurie Freestyle stiliaus improvizuotojai yra tikri talentai. Ypač šokantys popping ir locking stiliais – tai tiesiog neįtikėtina. Niekas tau niekad nepasakys: „turi šokti tik taip arba anaip“.
Būtent todėl breikas yra labiausiai kūrybiškumą skatinanti ir įvairiapusiškiausia man žinoma disciplina. Klasikiniame balete daugiau įvairių ribojimų. Čia viskas turi būti atlikta tobulai. Breikas pateikia tikrų staigmenų – tokių, kurios suteikia malonumą.
Kokia buvo jūsų užduotis dirbant su keturiskart pasaulio breiko čempionais?
Įgyvendindamas projektą turėjau analizuoti ir paaiškinti muziką taip, kad „Flying Steps“ ją suprastų – turėjau parodyti jiems, kokios unikalios ir sumanios yra J.S.Bacho kompozicijos. Į kūrybinį choreografijos procesą aš nesikišau ir leidau šokėjams patiems vizualizuoti ir interpretuoti J. S. Bachą. Būtent tai jie ir padarė.
Pasirodymo metu „Flying Steps“ šoka ne tik pagal pianino ir klavesino skambesį, bet ir pagal elektroninį Vivano ir Ketano Bhatti šokio ritmus. Kaip manote, ar tokia muzika jiems patogesnė nei klasikinė, o gal kompozitoriai tobulai susiejo abu stilius?
Ir tai, ir tai. Patys šokėjai ir dauguma mūsų žiūrovų labai jauni. Ir nors gali pasirodyti, kad „Flying Bach“ atstovauja aukštajai visuomenei, iš tiesų breikas gimė gatvėje. Tame yra tam tikro žavesio.
„The Flying Steps“ nariai visko išmoko ne universitete. Jie visko išmoko gatvėje, vakarėliuose ir klubuose – visa tai palieka tam tikrą pėdsaką. Šokis tampa autentiškas. Manęs klausė, kodėl iš esmės nepakeičiame savo šou. Tačiau man toks aukštosios visuomenės ir urbanistinės kultūros derinys ir yra visko esmė. Elektroninės muzikos ritmai simbolizuoja dabartį, o gyvai skambantys pianinas ir klavesinas – klasiką ir baroką. Jaučiu, kad sujungti juos į vieną visumą buvo teisingas sprendimas.
Ar turite kokių ypatingų metodų, kuriuos taikote dirbdami su savo projektais?
Man patinka sieti savo kūrinius su šiuolaikinio gyvenimo stiliumi ir aukštosios kultūros menu. Tačiau anksčiau dar nebuvo tekę dirbti su breiko šokėjų trupe! Aš daug ko išmokau ir sužinojau – dievinu „Flying Steps“ už tai, kad jie tokie energingi ir ambicingi dirbdami su J.S.Bacho muzika. Galiausiai noriu, kad pasirodymuose atsiskleistų J.S.Bacho kūrybos atkaklumas ir tai, kad hiphopas gali būti aukštosios kultūros dalis.
Atrodo, kad jau gavote viską, ko siekėte – ypač tada, kai jums ir „Flying Steps“ buvo įteiktas prestižinis ECHO Klassik apdovanojimas. Ar to tikėjotės?
Ne! Visiškai nesitikėjau! Tiesą sakant, dirbdamas iš viso negalvoju apie jokius apdovanojimus. Bet tai mane labai nudžiugino, ypač džiaugiausi už „Flying Steps“.
Nuo 2010 metais įvykusios premjeros bilietai į „Flying Bach“ pasirodymus greitai išgraibstomi – štai ir Vilniuje organizatoriams teko paskelbti papildomą pasirodymo datą. Kaip žiūrovai reaguoja į dviejų kultūrų sandūrą scenoje?
Nuo klasikinės muzikos gerbėjų iki jaunų hiphopo šokėjų, kurie niekad nėra buvę J.S.Bacho koncerte – visi žavisi, kaip puikiai šios kultūros dera tarpusavyje. Netgi kai kuriems mano kolegoms, dirigentams ir patiems muzikantams padarė įspūdį, kaip mes sugebėjome pateikti J.S.Bachą šiuolaikinėje scenoje neprarasdami meninės jo kūrinių gelmės.
Klasikinė muzika kalbasi su visu pasauliu – nesvarbu, ar priklausote aukštajai visuomenei, ar žavitės urbanistinio meno formomis – visi supranta mūsų siunčiamą žinią.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniuje muzikos ir šokio žvaigždės rengia pasaulio pripažinimo sulaukusį šou
