„Pasaulis sudarytas iš mažų mūsų gyvenimų, kurie persipynę tarpusavyje. Kiekvienas iš tų gyvenimų – svarbus! Jei kas su manimi nesutinka, tegu pasvarsto, ar be „mažiau svarbaus“ gyvenimo būtų tas „reikšmingesnis“, – poetiškai pasakoja Greta.
Pasak jos, žmonės seka vieni kitus socialiniuose tinkluose, lyginasi, pavydi, apkalba. Ten ypač smagu pasmerkti kitą, pamokyti.
„Dirbdama spaudoje matau, kad žmonėms patinka žiūrėti į žinomų veidų, kaimynų, draugų ar bičiulių gyvenimus. Lyg pro rakto skylutę ar padidinimo stiklą... pagalvojau, kodėl gi šia tema nesukūrus parodos? „Mažyčiai mūsų gyvenimai“ – tai kvietimas patyrinėti mano darbus, išlaisvinti smalsumą. Dažnai nežinome kito žmogaus istorijos. Žiūrėdami lyg per padidinamą stiklą į kito gyvenimą, išryškiname tik vieną detalę, savybę ar klaidą visai nepaisydami aplinkybių. Bet juk tas padidinimo stiklas rodo neteisingai! Jis viską iškreipia. Parodoje „Mažyčiai mūsų gyvenimai“ per padidinamąjį stiklą lankytojai pastebės, kad matomi tik pikseliai ar popieriaus grūdas, o ne gilesnis, tikresnis vaizdas.“
„Mažyčius mūsų gyvenimus“ galima pamatyti Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name- muziejuje nuo rugpjūčio 9 dienos. Visi kviečiami patyrinėti nuotraukas. Jose – gyvenimas, žmonės, jų santykiai, buitis, šventės, poilsis.
„Nuotraukose jie – liūdni, linksmi, susirūpinę, laimingi. Kviečiu per padidinimo stiklą geriau žiūrėti į fotografijas, o ne į kitų pasaulius“, – sako fotografė.
Greta atskleidė, kokia nuotaika pasitinka šią parodą.
„Esu labai laiminga. Parodos pristatymas man – lyg antras gimtadienis. Ne paslaptis, kad visi esam labai užsiėmę, susitikti ne visada randam laiko. O per parodų atidarymus pasikviečiu bičiulius, visą vakarą galim kartu smagiai bendrauti.“
Paroda „Mažyčiai mūsų gyvenimai“ – ne tik nuotraukų eksponavimas. Anot autorės, tai lyg mažas performansas, nešantis žinutę.
„Atėjęs į parodą lankytojas, galės pasiimti padidinimo stiklą ir su juo tyrinėti nuotraukas, mažus kitų žmonių gyvenimus.
Mes per daug į kito gyvenimą žiūrim per „padidinimo stiklus“. Ir pamatome ne ryškesnį, aiškesnį vaizdą, bet, kaip ir nuotraukose, grūdą ar pikselius. Gal tai paskatins susimąstyti?“ – klausė G.Skaraitienė.
