Renginys prasidėjo trumpu vaizdo įrašu, kuriame M.Jovaišai artimi žmonės dalinosi mintimis apie jį.
„Mane apėmė siaubas, kai sužinojau, ką Marius nori daryti. Aš žinau Kubą ir jos biurokratiją – jie leidimų neišduoda, svetimų neįsileidžia. O Marius sugebėjo netgi lėktuvą gauti ir sveikas grįžti namo. Tikiuosi, ateities kartos tai įvertins“, – kalbėjo Algimantas Čekuolis.
Fotografas Tomas Kauneckas užsiminė, kad pradžioje į Mariaus idėją fotografuoti Kubą nežiūrėjo labai rimtai, tačiau galiausiai juo patikėjo. „Pats dirbu šioje srityje, todėl žinau, kaip sunku įgyvendinti tokį sumanymą“, – sakė jis.
Po tolimas šalis keliauti mėgstantis M.Jovaiša Kuboje lankėsi daugybę kartų. Ši šalis per kelerius metus jau spėjo tapti savotiškais jo namai. Kubą jis vadina muziejumi po atviru dangumi, kur sustingo 1960-ieji metai. O vieną iš priežasčių fotografuoti šią šalį įvardina tai, jog niekas niekada to nėra padaręs.
Pastaraisiais metais M. Jovaiša fotografavo Belizą, Meksiką, pradėjo dirbti Italijoje, ateityje ketina imtis vienos iš Amerikos Valstijų (JAV) vaizdų. Galbūt vieną dieną „Neregėta Lietuva“ atgims iš naujo. Juk, pasak fotomenininko, ir šalis keičiasi, ir techninės galimybės, ir jo paties braižas.
Fotografuoti Kubą nebuvo lengva. Visas derinimo procesas priminė tąsymąsi: du žingsniai pirmyn, trys atgal. Kubos vyriausybė neskyrė nei skatiko, tačiau šiaip ne taip sutiko leisti skraidyti ir fotografuoti.
„Ten – griežta komunistinė santvarka ir milžiniška biurokratija“, – sakė jis. Vien dėl to, kad gautų leidimą fotografuoti, jam teko derėtis dvejus metus. „Daug kas, kas su Kuba turi kokių nors reikalų, taip nieko ir negauna. Specialiai buvo nupirkta skraidyklė, nuo 2012 metų gruodžio aš pradėjau ja skraidyti ir fotografuoti“, – pasakojo M.Jovaiša.
Tačiau Kuboje galimybės nuomotis sraigtasparnį nėra paprasta – jo arba nėra, arba be galo brangu. Todėl M.Jovaišai teko nuomotis skraidyklę iš Australijos. Pilotą taip pat teko rinktis vietinį – tokios taisyklės.
Įamžinti Kubą iš paukščio skrydžio M.Jovaišą įkvėpė dar 2008-aisiais išleistos „Neregėtos Lietuvos“ sėkmė. „Norėjau tęsti panašų darbą. Išleidai albumą „Dangiškas Belizas“. Po jo pagalvojau, kad norėčiau išleisti albumą apie šalį, kuri visiems labiau žinoma. Pasirinkau Kubą“, – sakė jis.
Dirbdamas egzotiškoje šalyje, Marius pramoko ir kubietiško ispanų kalbos akcento.
Pasak jo, žmonės ten paprasti – dėl nieko nesijaudina, viską atideda rytojui. Šiuo sindromu jis sako ir pats spėjęs užsikrėsti. Esą kuo mažiau streso, tuo gyventi paprasčiau.
Kuboje daug laiko praleido ir Mariaus bei jo žmonos Brigitos vaikai. „Kubiečiai moka elgtis su vaikais. Jie gyvena skurdžiai, tačiau yra kūrybingi, moka iš bet ko žaislus pasidaryti“, – pasakojo jis. Renginyje fotomenininkas viešai užsiminė ir apie šeimos pagausėjimą – jiedu su žmona laukiasi ketvirtojo vaiko.
