„Nors pastarasis pusmetis darbų ir kelionių prasme buvo išties įdomus, turiu pripažinti, kad jis paženklintas ir kažkokia bloga lemtimi – man staiga viskas ėmė lūžti. Iš pradžių sugedo kompiuteris, tuomet, viešint Niujorke, sudegė kietasis diskas, kuriame saugojau visus senuosius savo projektus, ir asmeninius, savos kūrybo muzikinius kūrinius... Tada sudužo mano fotoaparato objektyvas ir, lyg to būtų maža, grįžus į Lietuvą mano mobilusis buvo nepataisomai aplietas šampanu“, – vieną po kitos netektis vardijo Pripsas.
Pastarieji nuostoliai menininkui kiša koją, siekiant įgyvendinti kūrybines idėjas. „Alpėse „prigaudžiau“ tokių vaizdų, kad tiesiog svajojau perteikti visas emocijas renginio pavidalu. Turėjau išties gerų kadrų ir daug įspūdingos vaizdo medžiagos. Įdomybių buvau pririnkęs ir iš Amerikos, tačiau kol esu be kompiuterio, negaliu pajudėti iš vietos. Tokį ekspromto mėgėją, kaip aš, tai labai neigiamai veikia“, – apgailestavo Pripsas.
Paklaustas, ar pastarųjų nesėkmių vyras nepriima, kaip tam tikrų likimo ženklų, jog galbūt reiktų atsisakyti kūrybinių sumanymų ir imtis kažko naujo, Pripsas iškart atkerta: „Ne, ne, juk įdėta tiek darbo. Man svarbu pristatyti tiek savo vizualinius, tiek naujus muzikinius projektus. Dėl jų teko paplušėti naktimis, atsisakyti linksmybių su draugais, negi dabar viską mesiu? Aš verčiau vadovausiuosi posakiu – „Belskis, ir tau bus atidaryta“. Aš – ne toks menininkas kaip visi, aš – Pripsas. Nemėgstu nei laukti, nei pataikauti.“Aš – ne toks menininkas kaip visi, aš – Pripsas. Nemėgstu nei laukti, nei pataikauti.
Rudenį paminės kūrybos jubiliejų
Pripsas save vadina ne tik fotomenininku, keliautoju, bet ir kompozitoriumi – pernai rudenį eksponuojamas nuotraukas lydėjo poezija, skambėjusi su jo paties kurtomis muzikinėmis improvizacijomis. „Pirmieji pasirodymai galbūt nebuvo išbaigti, tačiau dariau tai apimtas noro pristatyti savo kūrybą žmonėms. Norėjosi iki kelionių atskleisti savo muzikinę pusę, mąsčiau – kada daugiau, jei ne dabar. Dabar ruošiu ypatingą muzikinį kūrinį, kurį, nepaisant technikos gedimų, tikiuosi, pavyko išsaugoti. Tai bus mano muzika, mano balsas ir gerų muzikantų improvizacija, kurią, jei pavyks, pristatysiu netolimoje ateityje“, – atviravo Pripsas. O rudenį jis ruošiasi kūrybiškai paminėti gražią sukaktį, mat lapkričio mėnesį sukaks dešimt metų nuo jo pirmosios parodos Lietuvoje.
