Profesionalaus futbolininko karjerą prieš kelerius metus baigusio A.Lekevičiaus ir G.Vireliūnaitės vestuvės išties unikalios – apie tokią šventę pasvajotų daugelis. Gegužės 6-ąją prasidėjusi ir kone visą mėnesį truksianti šventė išpildys visus Gretos ir Arno norus – vos sumainę žiedus santuokų rūmuose, jaunieji kukliai pavakarieniavo ir visai netrukus dviese iškeliavo į užsienį.
„Sugrįžę į Lietuvą organizuojame šventę su tėvais, o kiek vėliau – su draugais. Nenorėjome visko sudėti į vieną dieną, nes labai sudėtinga viską suderinti, pasimėgauti akimirka… Norisi ir sau, ir artimiesiems skirti kokybiško laiko, tai ir nusprendėme, kad šventė susidės iš skirtingų dalių, – portalui Žmonės.lt pasakoja Greta.
Pirmąją, oficialią, vestuvių šventės dalį G.Vireliūnaitę ir A.Lekevičių į Vilniaus santuokos rūmus atlydėjo tik liudininkai ir Arno dukrytė Salma, kurios futbolininkas susilaukė su pirmąja žmona. Greta šypsosi – to ir pakako. Tuo labiau, kad jaunosios ranką gegužės 6-ąją papuošė svajonių žiedas.
„Man labai patinka smaragdai, tad tiek sužadėtuvių, tiek vestuvių žiedas yra būtent su šiuo akmeniu. O Arnas pasirinko kuklesnį žiedą – paprastą, balto aukso“, – portalui Žmonės.lt atskleidžia G.Vireliūnaitė, po vestuvių pasirinkusi sutuoktinio pavardę ir tapusi Lekevičiene.
Nors oficiali vestuvių ceremonija buvo kukli, atitraukti akis nuo nuotakos buvo sudėtinga – į Santuokos rūmus jaunoji žengė vilkėdama baltą kostiumėlį, kuris buvo pasiūtas specialiai šiai progai. O ir makiažu bei šukuosena rūpinosi ne kas kitas, o pati Greta. „Žinau, kas man tinka ir patinka, tai nėra ko blaškytis“, – nusišypso gražioji nuotaka.
Tiesa, nors į Santuokų rūmus Greta žengė vilkėdama baltą kostiumėlį, it iš pieno plaukusia vestuvine suknele taip pat nepamiršo pasipuošti. Tik tai padarė jau šiek tiek vėliau – per antrąją vestuvių ceremoniją, vykusią Mykonos saloje.
„Taip jau nusprendėme, kad norime dviese atšvęsti būtent šioje saloje. Abu dar nesame čia buvę, o ir pamatėme, kad ten yra tokia miela bažnytėlė, į kurią norėjosi žengti su vestuvine suknele. Šią siuvausi būtent tai progai ir ją pamatė tik Arnas“, – apie savo svajonių vestuves pasakoja Greta.
Įdomu tai, kad vestuves užsienyje atšventusiems Gretai ir Arnui ši kelionė – pati pirmoji, į kurią jie leidosi kartu. „Mūsų santykiai užsimezgė per pirmąjį karantiną, tai negalėjome niekur keliauti. O dar ir bendrą kosmetikos prekės ženklą „Greta Lion“ sukūrėme, tad mintys buvo visai kitur“, – su portalu Žmonės.lt atvirauja pašnekovė.
Gyvenimo keliai vis nesusikirsdavo
Nors Gretos ir Arno meilė užgimė prieš dvejus metus, vizažo meistrė ir futbolininkas pažįstami jau beveik dešimtmetį. Greta šypsosi – Arnas visuomet ją žavėjo.
„Jis man iškart patiko, bet aplinkybės vis susidėliodavo kitaip, vis prasilenkdavome. Džiaugiuosi, kad kelius suvedė dar tuomet, kai esame jauni, o ne būdami 60-ies“, – juokiasi pašnekovė ir priduria, kad A.Lekevičius į jos gyvenimą atnešė vertingų pamokų.
„Nors mes esame labai panašūs ir aš visada sakau, kad skiriamės tik tuo, kad jis berniukas, o aš mergaitė, bet jis mane išmokė svarbių dalykų. Pavyzdžiui, tai, kad gyvenimas nėra vien tik darbas. Anksčiau aš tik dirbau ir dirbau, daugiau nieko nemačiau. Tikrai jis man skirtasis, nes mes vienas kitą puikiai papildome“, – portalui Žmonės.lt atskleidžia Greta.
Vis dėlto, rodos, ne tik G.Vireliūnaitei, bet ir pačiam A.Lekevičiui suprasti, kad jiedu yra vienas kitam skirti, neprireikė daug laiko. Praėjusių metų vasarą, po metų draugystės, futbolininkas paprašė mylimosios rankos.
„Arnas man pasipiršo Nidoje. Buvo ypatinga akimirka, nes nieko nenujaučiau. Mes kaip tik planavome savo prekės ženklą ir sulaukėme teptukų. Prisimenu, buvo saulėta diena ir aš atidariau tuos teptukus, kad juos nufotografuočiau, o jis ėmė ir pasipiršo… Aš akimirkai pasimečiau, nusišypsojau ir atsakiau „Taip!“. Buvo tikrai ypatinga, nes nieko negalėjau įtarti“, – su portalu Žmonės.lt dalijasi G.Vireliūnaitė.
Nuo to laiko Gretai ir Arnui nebuvo svarbu, nei kaip atrodys jų vestuvės, nei kokie išbandymai pasitaikys bendrame kelyje – svarbiausia, kad jie kartu.
„Tikriausiai prie išbandymų mes pripratę, nes draugauti pradėjome karantino metu, o vestuves iškėlėme, kai prasidėjo karas… Bet toks tas gyvenimas – nenuspėjamas.
Svarbiausia, kad po piršlybų mūsų santykiai tapo dar geresni, tad belieka tik taip pat gražiai žvelgti į ateitį. Dabar visa širdimi mėgaujuosi šiuo etapu – džiaugiuosi, kad galiu vadintis Lekevičiene“, – su šypsena pokalbį užbaigia vizažo meistrė.
