G.Einikio „Facebook“ paskyroje patalpinta nuotrauka, kurioje jis su žmona meiliai susiglaudęs. Šalia puikavosi prierašas: „Myliu šitą moterį“.
Po šio įvykio socialiniuose tinkluose užvirė diskusija ne dėl smurtautojo, o jau dėl aukos – kodėl moteris, nuolat kenčianti smurtą, vis atleidžia sutuoktiniui?
Kauno apskrities moterų krizių centro Projektų vadovė Renata Ališevičienė 15min teigė, kad sunku komentuoti atvejį, jį žinant tik iš žiniasklaidos. Vis dėlto, pasak jos, moters pasirinkimo likti gyventi su smurtautoju paaiškinimo reikėtų ieškoti dar jos vaikystėje ir buvusioje šeimoje. Be to, ir meile tokių santykiu paaiškinti niekaip neįmanoma, nes meilės čia ir su žiburiu nerasi.
Sąjungininkai gimdo kaltės jausmą
„Vienareikšmiškai – tai nėra meilė. Smurtaudamas prieš savo artimą žmogų, šiuo atveju ir prieš fiziškai silpnesnį, asmuo nori užimti vadovaujančią rolę, nori priversti jam paklusti, kad galėtų valdyti. Tai yra smurto rato ( keliu įtampą-smurtauju, myliu ir atgailauju) dalis“, – situaciją aiškina specialistė.
Anot pašnekovės, moteris kas kartą po patirto smurto gauna dozę atgailos, pažadų, meilės prisipažinimų. Labai dažnai į šį procesą įtraukiami ir artimieji – giminaičiai, draugai: „Ir jeigu (auka – 15min) randa sąjungininkų, kurie tai pat daro spaudimą, kad „netoks jis blogas, atsiprašė, vaikui reikia tėvo, kur tu eisi su vaiku“, moteris pradeda jausti kaltės jausmą, nejausdama prisiima atsakomybė sau“.
Moteriai žengti pirmus žingsnius situacijos keitimui reikia daug ryžto, stiprybės, palaikymo iš artimų žmonių, – teigia R.Ališevičienė.
Dažnu atveju moteris neturi, kur išeiti su vaikais, nors būstas priklauso šeimai, tačiau jame gyvena ir smurtautojas.
„Sulaiko ir materialinė pusė, moteris augina vaikus, neturi pajamų arba jos minimalios. Moteriai žengti pirmus žingsnius situacijos keitimui reikia daug ryžto, stiprybės, palaikymo iš artimų žmonių“, – teigia R.Ališevičienė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad smurto aukomis tampa ne tik moterys – pastaruoju metu padaugėjo smurtą patyrusių vyrų, kurie išdrįsta kreiptis pagalbos.
„Pasigilinus į smurtą patyrusių asmenų istorijas, labai dažnai paaiškėja, kad moteris/vyras augo šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš mamą, mergaitė/berniukas augo matydama tokį šeimos modelį (tėvas būdamas blaivus šeima rūpinasi, myli, kai jis neblaivus visi paklūsta jo taisyklėm) ir fizinės bausmės yra norma“, – aiškina problemų šaknis specialistė.
Grėsmė vaikams
Kai smurtą patiriantis asmuo nenutraukia šio smurto rato, šeimoje auga vaikai, kurie ateityje gali tapti smurto aukomis ar smurtautojais, nes kitokio šeimos modelio jie nėra matę ir jiems labai sunku kažką keisti.
„Nutraukti šį pasikartojantį įvykių ciklą galimybių yra, tačiau visų pirmą pats asmuo turi tam ryžtis. Mūsų, kaip specializuotos pagalbos centro, darbas yra įgalinti asmenį padėti sau, keisti situaciją, viskas prasideda nuo pagalbos ieškojimo/priėmimo“, – sako pašnekovė. Jos teigimu, kartais pakanka vienos konsultacijos, kad žmogus suprastų, jog turi galimybę kardinaliai pakeisti savo gyvenimą.
„Yra daug pavyzdžių, kai yra nutraukiami smurtiniai santykiai, sulaukiame padėkų už suteiktą pagalbą ir žmogus pradeda naują gyvenimo etapą“, – bando įkvėpti aukas išeiti iš smurtinio rato specialistė.
Kauno apskrities moterų krizių centras nuo 2012 m. vykdo Specializuotos pagalbos centro funkciją, teikia kompleksinę pagalbą asmenims nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Suteikiamos socialinės, psichologinės, teisinės konsultacijos, tarpininkaujama su kitomis institucijomis.
