Pasirodo, planuojant dukrelės Olivijos krikšto šventę, Gabijos Vyšniauskaitės-Šutavičienės šeimai koją pakišo lietuviškos vasaros orai, kurie pasižymi erzinančiu prognozių netikslumu.
Iš pradžių Olivijos krikštynos buvo suplanuotos paskutinę liepos mėnesio dieną, tačiau Gabijai kasdien su nerimu stebint orų prognozes, vilčių dėl gero oro nebeliko – pranašautas nesiliaujantis lietus.
Gabija juokauja, kad dabar jai atrodo, jog šventę perkelti pora dienų anksčiau pavyko tik per stebuklą. Ir nors šventė priminė pasaką, pašnekovė apgailestauja, kad dėl pasikeitusios krikštynų datos dalis svečių į šventę atvykti nebegalėjo.
Dukrelės Olivijos krikštynos vyko liepos 29 d. Vilniaus arkikatedros bazilikoje. Šie maldos namai šeimos pasirinkti neatsitiktinai – čia daugiau nei 29 metus bažnyčios chore giedojo Olivijos promočiutė, kuri dabar taip pat dalyvavo krikštynų ceremonijoje. Negana to, čia vyko ir visos svarbiausios Gabijos vyro šeimos šventės.
„Nors mūsų šeima labai pasaulietiška, dvasingumas ir visos iš jo kylančios vertybės yra mūsų pagrindas. Mums svarbu tai perduoti dukrai“, – apie krikšto ir religijos prasmę jų šeimai atvirauja Olivijos mama.
O kad žodis „Krikštas“ Šutavičių šeimai nėra tik skambus žodis, įrodo ir jautrūs Gabijos žodžiai: „Krikštas yra simbolis meilės ir dvasinių vertybių, kurias norime apgyvendinti Olivijos širdyje – atjautos, dėkingumo, gerumo, tikėjimo, pagarbos, atlaidumo, sąžiningumo, drąsos, dosnumo, meilės artimui, gyvybei, gamtai.“
Šventės suknelės – Gabijos vizitinė kortelė
Prekės ženklo „Vysniog“ įkūrėjai dėl krikštynų šventės aprangos pasirinkimo klausimų nekilo. Ji tvirtai žinojo, kad šiai dienai sukneles sau ir dukrytei kurs tik pati.
Pasirodo, vienetinių suknelių kūrimo procesas pareikalavo ne vienos ir ne dviejų savaičių laiko. Pirmiausia Gabija mintyse įsivaizdavo bendrą šeimos įvaizdžio idėją. Moteris tvirtai žinojo, kad nuo aprangų nebus atsiejamos neutralios pastelinės spalvos ar kitaip vadinami nude atspalviai, kurie jau yra tapę dizainerės vizitine kortele.
Gabija portalui 15min sako, kad kaip ir dauguma mamų, taip ir ji krikštynų dieną savo dukrytę įsivaizdavo kaip mažą princesę. O savo suknelės dizaino detales, mintis bei eskizus dėliojo ne vieną savaitę.
Vis dėlto įgyvendinti Gabijos suknelės idėją meistrės spėjo tik paskutinę akimirką – suknelė buvo paruošta šventės išvakarėse.
Nepaisant to, galutinis rezultatas moterį džiugino. Dėl savo kurto išskirtinio rūbo ji sulaukė gausybės komplimentų, tačiau pripažįsta, kad iškart po šventės jau žinojo, ką reikia pataisyti, jog suknelė būtų ne tik graži, bet ir patogi vilkėti.
„Kartu su konstruktore dar tobulinome suknelės konstrukciją. O dabar šį modelį jau užsisakinėja mano nuostabios klientės“, – džiaugiasi G.Vyšniauskaitė-Šutavičienė.
Šventas Kunigundos vardas – ne dėl išpopuliarėjusios dainos
Nuo sakralios krikšto ceremonijos neatsiejami ne tik puošnūs drabužiai, bet ir krikšto tėveliai. Pastaruosius Gabija ir jos vyras rinkosi ypač atsakingai – teigia norėję dukrai gyvenimo pavyzdžio. Todėl porai buvo svarbu, kad dukros krikšto tėvai aktyviai dalyvautų jos pačios gyvenime, dalintųsi su ja išmintimi, patartų, jei reikėtų – padėtų.
Olivijos krikšto ceremonijai užtvirtinti buvo telikęs šventas vardas. Pasirodo, Kunigundos vardas mergaitei buvo išrinktas neatsitiktinai, ir tikrai ne dėl praeitą vasarą išpopuliarėjusios Vaidos Baumilos dainos.
„Šis vardas yra labai stiprus ir man brangus, mūsų šeimos moterų linijoje jis duodamas iš kartos į kartą. Mano propromočiutė, kilusi iš vokiečių krašto, buvo vardu Kunigunda, jos garbei tuo pačiu vardu pavadinta mano močiutė. Todėl pratęsiau giminės tradiciją ir suteikėme Olivijai Kunigundos krikšto vardą“, – krikšto vardo istorija dalijasi Gabija.
Kalbėdama su15min, G.Vyšniauskaitė-Šutavičienė pabrėžia, kad Kunigunda yra vokiškos kilmės vardas, kurį sudaro žodžių „kuni“ ir „gundis“ junginys. Lietuvių kalboje šie žodžiai reiškia „klanas,“ „šeima“, „gentis“, „giminė“ ir „kova“. Taigi vardas reikštų „kilusi iš kovotojų genties“ arba „kovotoja už šeimą“.
Kunigundos vardas buvo mėgstamas viduramžių Europos valdovų šeimose. Šį vardą turėjo Šv. Kunigunde, kuri buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko II-ojo žmona. Pasirodo, net kelios Lenkijos karalienės Kunigundos buvo paskelbtos Lietuvos ir Lenkijos globėjomis.
Šventę teko pratęsti
Po jautrios Krikštynų ceremonijos Vilniaus arkikatedroje, Gabija su vyru svečius pakvietė į Bernardinų sode esančią restorano terasą. Čia šventės organizatorės pasirūpino dekoru ir pramogomis vaikams. Gabija sako, kad jų dėka ji galėjo džiaugtis ir mėgautis ypatinga diena. Visgi pašnekovė neslepia, kad nors dėl organizacinių dalykų sukti galvos jai nereikėjo, ji vis tiek šią dieną labai jaudinosi.
„Tiesiog tai buvo pirmoji tokia didelė mūsų šeimos šventė, kurią kartu su vyru surengėme sau ir savo artimiausiam žmonių ratui“, – paaiškina.
Gabija patikina, kad ji su vyru nėra iš tų žmonių, kurie organizuoja daug švenčių, todėl jiems ši buvo išties labai įsimintina. Į ją sugužėjo dauguma poros artimiausių šeimos narių ir draugų.
Susirinkęs gausus būrys svečių džiugino ir svarbiausią šios šventės dalyvę Oliviją. Mamos teigimu, mergaitei labai patinka vaikai, veiksmas, dėmesys, tad tai buvo visiškai jos šventė. Su mažaisiais draugais ji džiaugėsi sūpynėmis, laipynėmis, balionais ir kamuoliukų baseinu.
Gabija juokauja, kad šios dienos smagumą įrodo ir tai, jog šventę reikėjo pratęsti draugų namuose.
