Alvydas Duonėla priplaukė liepto galą: ir aukštesnis teismas pripažino, kad jis sukčiavo.
Apeliacine tvarka šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė įsiteisėjusį nuosprendį.
Jo esmė – A.Duonėla pagrįstai yra nuteistas už stambų sukčiavimą. Tačiau kaltinimai dėl dokumentų klastojimo jam panaikinti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad būtent A.Duonėla būtų įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva UAB „Dalecija“ skolinga A.Duonėlai 200 000 litų, ir pasirašęs D.Duonėlienės vardu.
Suprasti akimirksniu
- Bylos duomenimis, buvęs sportininkas pamėgino apgaule užvaldyti bendrovei „Dalecija“ priklausančius 200 000 litų (58 000 eurų). Ši bendrovė valdo buvusiai kaltinamojo žmonai Daliai Burokaitei priklausančią odontologijos kliniką.
- „Neišdegęs“ A.Duonėlos sukčiavimo planas – imituodamas, kad bendrovė „Dalecija“ iš jo, kaip iš fizinio asmens, yra pasiskolinusi minėtą pinigų sumą, buvęs sportininkas ant firminių dokumentų lapų surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir pateikė šią klastotę patvirtinti notarui ir vykdyti antstoliui. Apygardos teismas nutarė, kad dokumentų vyras neklastojo.
- Kaltinamasis tvirtino, kad skolintos lėšos buvo investuotos ne tik į klinikos remontą, bet ir jo paties su tuomete žmona sodybos įrengimą.
- Kovo mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teisme paskelbtu (bet iškart neįsiteisėjusiu) nuosprendžiu buvęs sportininkas buvo pripažintas kaltu, jam skirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems su puse metų.
- Atnaujintu nuosprendžiu A.Duonėlai padidinta finansinė našta: papildomai priteista firmai „Dalecija“ iš nuteistojo 696,96 euro atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
„Teisėjas turi būti drąsus, nebijoti priimti nepopuliaraus sprendimo“, – patyrusią ir principingumu garsėjančią teisėjų kolegiją (Vitaliją Norkūnaitę, Jurgitą Mačionytę ir Audrių Cininą) bylos nagrinėjimo metu tarsi bandė spausti A.Duonėla.
Nežinia, kiek galutinį verdiktą lėmė šis teisiamojo spaudimas, bet teisėjų kolegija, regis, išties nuodugniai įsigilino į bylos niuansus ir visas peripetijas. Šie trys teisėjai nedvejodami pareiškė, kad prokuratūros kaltinimai A.Duonėlai dėl dokumentų klastojimo šioje byloje subliuško. Tačiau ši kaltinimų dalis buvo ne pati rimčiausia, už ją teisiamajam buvo skirta palyginti kukli, tik vienų metų nelaisvės bausmė.
Tuo metu esminis kaltinimas – dėl sukčiavimo ir stambios pinigų sumos pagrobimo, aukštesnės instancijos teisme patvirtintas.
„Apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl A.Duonėlos pripažinimo kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai“, – rašoma nuosprendyje.
Anot gynybos, liudytoja D.Burokaitė (buvusi pavardė Duonėlienė) dėl iširusių šeiminių santykių bei keršto A.Duonėlai yra itin suinteresuota išvengti didelės piniginės prievolės įvykdymo pagal ginčo vekselį.
Vis dėlto teisėjų kolegija pripažino, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių D.Burokaitės valią skolintis 200 000 litų UAB „Dalecija“ vardu iš A.Duonėlos.
Kitaip tariant, nei „Dalecija“, nei pati D.Burokaitė neturėjo jokio poreikio skolintis piniginių lėšų. Mažo to, ir A.Duonėlos tuometės finansinės galimybės neleido jam suteikti tokio dydžio paskolos UAB „Dalecija“ ar asmeniškai tuometei žmonai.
Naujas šios teisėjų kolegijos nuosprendis įsiteisėja iškart, tačiau dar gali būti pateiktas kasaciniu vadinamas skundas, kurį nagrinėtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
