„Matyt, reikėjo būti storesniam ir minkštesniam, turėti didesnį pasturgalį, būčiau minkščiau kritęs. Bet ką darysi – guliu Santariškėse ir turiu nejudėti, dabar reikia kantrybės, kol kaulas sugis“, – 15min sakė A.Čekuolis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Algimantas Čekuolis atsidūrė ligoninėje
Net ir gulėdamas ligoninėje jis nestokoja humoro jausmo. Patikinęs, kad jaučiasi puikiai, A.Čekuolis dar pajuokavo, jog vienintelis nemalonumas tas, kad „ant žirgo joti kol kas negalės“.
„Jaučiuosi tikrai gerai. Ir džiaugiuosi suspėjęs padaryti darbus televizijoje, daug laidų jau iš anksto nufilmuota. O literatūroje... čia niekada nepadarai visko ir visada ką nors darai. Žiūriu dabar į lubas ir įvairios mintys kyla, apie tai, ką rašyti. Ypač ryte, prieš aušrą, kaip sako Tapinas – per tą Vilko valandą. Tai pusiau sapnas, pusiau galvojimas, bet dabar turiu laiko apmąstymams“, – 15min kalbėjo A.Čekuolis.
Lapkričio 10-ąją 85-erių sulaukęs žurnalistas dar ketvirtadienį atšventė gražią sukaktį ir su kolegomis. Tuomet ilgametis televizijos darbuotojas surengė jaukų susibūrimą LRT klube, kur po 27 metų stažo atsisveikino su darbu televizijoje.
„Man jau 85-eri, o mano gyvenime nebuvo nei vienos nuobodžios valandos. Net ir dabar – nors ir guliu čia ligoninėje – palata graži, švari, balta, personalas malonus. Žmona maisto atneša, štai, jaunos kolegės paskambina paklausti, kaip laikausi, viskas gerai“, – linksmai kalbėjo optimizmo nestokojantis A.Čekuolis.
„Sielos gilumoje, smegenų gilumoje jaučiuosi labai jaunas – man maždaug 40 metų. Bet kūnas neužmiršta kiek jam metų, jis senas, eikvojasi, dyla. Nors nebijau šokti per du metrus, atsidaužti į laivo bortą, jaučiuosi stiprus. Gal čia ir genai“, – svarstė jis.
15min primena, kad A.Čekuolis suklupo penktadienio popietę, tuomet jam suskubo padėti gatve ėję praeiviai bei šalia buvusios optikos darbuotojai. „Kiek aplink gerų žmonių yra. Kai parkritau, pribėgo prie manęs, suskubo padėti, greitąją iškvietė. Sakiau nereikia, bet ačiū jiems“, – kalbėjo A.Čekuolis.
