Teatras – konflikto menas
Ainis Storpirštis atkreipia dėmesį, kad teatras dažnai pavadinamas konflikto menu.
„Ir spektakliai, ir filmai, nepriklausomai nuo žanro, visuomet turi problemų, iššūkių, kuriuos herojai turi įveikti. Tokios situacijos nėra lengvos, kulminacija neateina savaime. Tad kiekviena darbo diena aktoriui yra komplikuotų, konfliktinių situacijų sprendimas, tiek repeticijose, tiek scenoje ar filmavimo aikštelėje“, – teigia Ainis.
Jam antrina ir Gediminas: „Kai teatre ar ekrane matote ribines situacijas, aktoriai iš tiesų išgyvena aukštas emocines įtampas. Jeigu nėra emocijos, nėra poveikio žiūrovui, būtent emocijos užkrečia ir paveikia.“
Pasak jo, kai tokios emocijos yra kasdienybė, jos kaupiasi ir gali turėti reikšmingos įtakos bendrai savijautai.
Aktorystė – aukštos rizikos profesija
„Kai kažkada norėjau apsidrausti sveikatą, manęs net nedraudė. Sako – jūs esat labai aukštos rizikos grupėje, per didelė traumų tikimybė“, – pasakoja Ainis. O Gediminas iškart prisimena tikrą istoriją, kuomet kolega, trūkus kelio raiščiui, iš spektaklio repeticijos buvo išvežtas tiesiai į ligoninę.
Aktorystėje, kaip ir kitose profesijose, yra numatomos force majeure (nenugalimų jėgų) aplinkybės, kurios leidžia aktoriui sergant atšaukti ar perkelti spektaklį. Tačiau Gediminas pasakoja, kad teatrinė etika yra tokia, kad, jeigu tik gali, iš pagarbos žiūrovui eini į sceną. Pavyzdžiui, jam ne kartą teko į sceną eiti su aukšta temperatūra.
„Ir su skilusiu rankos kaulu vaidinau, nes žinojau, kad šimtai žmonių laukia. Be abejo, pasitaiko situacijų, kai tikrai niekaip negali. Tuomet svarbu sugebėti sustoti, išvengti didesnių komplikacijų“, – sako Gediminas ir priduria, kad po spektaklio aktoriai pasijaučia geriau ar net pagyja, nes dėmesys tarsi perkeliamas kitur.
Ainis pasakoja apie savo patirtį: „Man yra tekę atšaukti spektaklį, nes sulaužiau kaulą kulne ir paprasčiausiai negalėjau paeiti. O spektaklis šešių valandų, kuriame ne tik reikia daug vaikščioti, bet dar ir kitą žmogų nešioti ant savęs. Supratau, kad tiesiog fiziškai negalėčiau to padaryti.“
Aktoriaus darbo diena – iki 14-os valandų
Paklausti, kaip puoselėja savo sveikatą, abu vyrai vieningai sutinka, kad jiems padeda vanduo: „Plaukimas, pirtys, visos vandens veiklos padeda paleisti emocijas, kurios būna užsilikusios kūne.“
Ainis taip pat išskiria ir dienos ritmo svarbą.
„Ritmas labai padeda žmogui sugrįžti į save patį. Viskas atrodo labai paprasta: tai esu aš, tada keliuosi, tada valgau. Skamba elementariai, bet kartais repeticijų metu būna išskrendi ir pamiršti net pavalgyti. Dėl to ritmas padeda sugrįžti ir nepamiršti savęs“, – pasakoja aktorius.
Gediminas išskiria ir fizinio pasirengimo svarbą. Anot jo, kai laukia sudėtingesnis vaidmuo, padeda bėgiojimas ar vaikščiojimas – fizinės ištvermės ugdymas.
„Darbo diena kino aikštelėje trunka po 12-14 valandų, svarbu būti tam pasiruošus“, – pasakoja Gediminas.
Ainis iškart atkreipia dėmesį, kad nemažai aktorių yra atėję iš sporto.
„Ateina iš pačių įvairiausių disciplinų, nuo akrobatikos iki bokso. Ko gero, emocinė iškrova tiek sporte, tiek scenoje yra panaši“, – svarsto Ainis.
Giminėje pusė menininkų ir pusė medikų
Paklausus, ar rūpinasi ne tik savo, bet ir vienas kito sveikata, Gediminas pabrėžė, kad su sūnumi būti tos pačios profesijos yra didelis privalumas – taip geriau supranti vienas kitą. Antra vertus, Storpirščių giminėje yra pusė menininkų ir pusė medikų, todėl sveikatos klausimai visuomet aktualūs.
Viena iš pastarųjų dienų aktualijų yra nuo sausio 1-osios keičiama kompensuojamų sudėtinių vaistų kainodaros tvarka, kuri, kaip rašoma pranešime spaudai, gali apsunkinti kas ketvirto lietuvio gydymą.
„Kai su mūsų antra giminės dalimi šneki, jauti, kad žmonės labai suinteresuoti padėti žmonėms. Ir kai leidžiami įsakymai, kurie apriboja galimybę medikams skirti individualizuotą gydymą, tai visam medicinos sektoriui yra tragedija, nes jie ne to ėjo į šią sritį“, – sako Ainis.
„Mes kiekvienas į šį pasaulį ateinam su savomis savybėmis, savais talentais, su skirtingais organizmais. Pavyzdžiui, dabar mes teigiame, kad mokymosi procesas turi būti suasmenintas pagal vaiko duotybes, talentus, kas jam aktualu. Taip pat ir pas gydytoją tikimės, kad sulauksime asmeniškai mums pritaikytų įžvalgų ir gydymo. Esu už individualų požiūrį į žmogų“, – pabrėžia Gediminas.
Kaip rašoma pranešime spaudai, Gediminas ir Ainis yra peticijos „Nėra vieno recepto“ ambasadoriai. Ja siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje ir toliau būtų prieinamas medicinos specialistų rekomenduojamas gydymas, atitinkantis Europos kardiologų draugijos bei Europos hipertenzijos draugijos rekomendacijas.
