Gediminai, jau trečias mėnuo Lietuvoje. Metei darbą „Cirque du Soleil“?
Atskridau į Vilnių gydytis senos traumos. Per repeticiją nukritau iš labai aukštai, beveik iš trečio namo aukšto. Gal būčiau galvą susidaužęs, bet atsirėmiau ranka, ji – tik trakšt. Maniau, nieko baisaus, lyg ir sugijo. Mūsų cirke artistams tikrina sveikatą. Peršvietė ranką, sako, jokiais būdais negali dirbti, kaulas miršta, viskas ten blogai. Jei nieko nedarysiu, vieną dieną rankos išvis nebejausiu. Ir pirštų negalėsiu judinti.
O tai reiškia, kad galas cirko ekvilibristo karjerai?
Tai jau tikrai...
Būtų gaila, juk cirke esi nuo mažens...
Mano mama Audronė cirke dirbo nuo vaikystės. Dar visai mažą tėvai ją nuvedė pas Vladą ir Tamarą Starošas, Lietuvoje žinomos dainininkės Irenos Starošaitės tėvus. Tėtis Alikas tai irgi daro nuo mažų dienų. Susitiko jiedu Rusijoje, paskui susituokė, atsiradau aš.
Buvo laikas, kai tėvai su cirku išmaišė visą Europą. Mažas likdavau pas močiutę Vilniuje, kai kada važiuodavau su jais. Gyvenome Prancūzijoje, Izraelyje. Prieš 16 metų tėvai išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Nusipirkę treilerį, jie su savo programa išmaišė visą Ameriką. Aš pas juos atskridau, kai suėjo devyneri. Dabar tėvai gyvena Las Vegase, aš – su jais. Netoliese mūsų namų įsikūrusi dainininkė Pink su savo vyru, motokroso žvaigžde Carey Hartu.
Neblogas rajonas, sakyčiau...
Kad nėra ko stebėtis! Dirbdamas nuolat sutinku garsenybių – Holivudo žvaigždžių, populiarių dainininkų. Jie kviečia mane rodyti triukus vakarėliuose po premjerų, savo ir vaikų gimtadieniuose. Nerealūs vakarėliai!
Tačiau Las Vegase man nelabai patinka gyventi. Kalifornija – nėra ko lyginti. Ten vandenynas, mama mane žuvimi vadina. Jei įlendu į vandenį, neištrauksi. Las Vegase, žinoma, smagu, bet kiekvieną dieną – baliai, baliai, baliai, dar baliai...
O kaip po jų balansuoti ir žongliruoti?
Kai dirbi, daug nebaliavosi. Niekas už tai nebara, bet juk darbe privalai pasirodyti kaip reikiant.
Ir kaip, papasakok, vyksta tie žvaigždžių vakarėliai?
Sunku papasakoti, daug ten visko... Paprastai dideliems party išnuomojami lėktuvų angarai. Jie papuošiami, daugybė gėlių, krūvos pinigų išleidžiamos šviesoms, visada pamatysi ką nors naujo, kad būtų gražu, samdomi specialūs dizaineriai. Būna, žydai savo vaikams surengia penkis milijonus kainuojantį gimtadienį. Ir kam? Nesuprantu... Geriau man kokį vieną duotų (juokiasi).
Nori pasakyti, milijono dar neužsidirbai? Išduok, nuo merginų neatsiginsi!
Kad man nereikia tų, kurios vaikosi pinigų... Kas, jei jie vieną dieną baigsis, o jei sutiks tokį, kuris turi daugiau?
Būna, žydai savo vaikams surengia penkis milijonus kainuojantį gimtadienį. Ir kam? Nesuprantu... Geriau man kokį vieną duotų...
Ar žvaigždžių vakarėliuose tave kviečia prie stalo, ar tik parodai triuką ir išeini?
Būna, pakviečia. Net prie savo stalo pasodina, klausinėja, kaip man pavyksta, kartu pabaliavojame.
Ir pas ką vakarėliai linksmiausi?
Smagu būna su Justinu Timberlake, Marku Wooperiu. Jie didžiulės žvaigždės, bet visiškai normalūs žmonės, nesimaivo ir neriečia nosies.
O štai mus pasiekia tokie vakarėlių scenarijai: kokaino debesys, šampanas liejasi laisvai, sekso orgijos...
Gal apie kitokias žvaigždes kalbate? Niekas nesako: einam į party, ten bus daug išgerti. Aišku, žmonės ateina ir atsineša visko. Buvo, mačiau, bet niekas juk nesiafišuoja.
Matyt, nori nenori taip atsitinka, kad cirko artistų vaikai pasilieka cirke?
Tėvai man sakė: jei nori, eik mokytis į koledžą, jei nori, mokykis cirke. Niekas nespaudė, nestūmė, liepė rinktis pačiam. Gerai prisimenu, gal devynerių pamačiau akrobatus. Noriu! Tėtis nuėjo, nupirko triūbas. Trylikos pirmą kartą surengiau savo pasirodymą. Esu įsimylėjęs savo darbą! Cirkas man leido pamatyti pasaulį. Triukai yra mano „gazas“, mano adrenalinas. Žiūrovų plojimai yra mano energija.
Esu tikra, kuo sudėtingesnis triukas, tuo plojimų daugiau...
Gerai, kad tėtis mane išmokė sudėtingų ir netgi pavojingų triukų. Užtat aš ir esu trečias pasaulyje tarp ekvilibristų.
Kaip patekai į garsųjį „Cirque du Soleil“?
Šitame cirke dirba patys geriausi, talentingiausi ir brangiausiai mokami cirko artistai. Cirko vadovai itin vertina tuos, kurie gali parengti ne vieną, o keletą numerių, dalyvauti ir masiniuose pasirodymuose.
Savo triukus pradėjau rodyti viename Amerikos teatre. Vėliau dirbau cirkuose Las Vegase. Tada pasirašiau kontraktą su „Cirque du Soleil“.
O iki to buvo daugybė valandų, praleistų mokantis balansuoti, žongliruoti?
Man kažkaip savaime viskas išeina. Žinoma, daug treniruojuosi. Mankštinuosi sporto salėje. Visi ekvilibristų raumenys turi dirbti tiksliai ir tolygiai. Mūsų drabužiai per pasirodymus labai aptempti, užtat geriau – jokio riebaliuko.
Tikriausiai Lietuvoje po rankos operacijos priaugai svorio?
Cepelinai, koldūnai, o dar lietuviškas alus labai skanus. Namuose kitaip maitinuosi – daug daržovių, jūrų gėrybių, žuvų.
Ar galima pasakyti, kad kurios nors tautybės žmonės yra itin talentingi cirko artistai?
Pas mus dirba daug kinų. Jie viską daro labai gerai, bet dirba lyg robotai, pagal taisykles, be dvasios. Kanadiečiai neblogi, rusai labai artistiški, o štai amerikiečių cirke mažai.
2005-aisiais tave pakvietė į Monte Karlą – cirko Meką. Laimėjai trečiąją vietą, ar tai svarbus įvertinimas?
Kaipgi ne?! Laimi, vadinasi, esi kiečiausias. Mano tėvai visą gyvenimą norėjo pakliūti į šitą cirko festivalį, tačiau į jį kviečia ne visus. Pamenu, skelbia prizines vietas, sako mano pavardę, o aš, lyg niekur nieko, ploju toliau. Ne dėl prizo ten važiavau. Man reikėjo, kad pamatytų agentai, kad įsitvirtinčiau cirko pasaulyje.
Kiek kartų po festivalio pakilo tavo honoraras?
Darbo atsirado daugiau, visur ėmė kviesti. Važiavau dar į vieną festivalį Italijoje, bet labai nusivyliau. Savaitę dirbau, aplodismentai, pagyros, o į finalą neišleido. Pasirodo, nugalėtojai iš anksto buvo žinomi. Politika... Nusprendžiau – daugiau jokių festivalių, jokių rinkimų. Darbo turiu per akis, kvietimų į privačius vakarėlius – irgi. Man patinka, ką darau. Kartais atrodo, jog šitas darbas kaip tik man sugalvotas. Tėtis sako, kad esu tinginys, bet užtenka rimtai padirbėti keletą dienų ir triukas jau yra. Man labai pavyko. Padariau triuką, kurio 25 metus niekas pasaulyje negalėjo pakartoti. Dar šiek tiek padirbėsiu ir turėsiu nuosavą numerį.
Rankos trauma tau netrukdys?
Jau labai noriu grįžti, nusibodo nieko neveikti. Man sunku vienoje vietoje. Vasarą plaukioju su jėgos aitvarais, važinėju sportiniais automobiliais, žiemą – snieglentės.
Kai tėvams buvo tiek, kiek dabar tau, jie jau buvo susituokę ir turėjo tave. Kaip tavieji meilės reikalai? Yra kokia mergaitė cirke?
Turėjau... Ji buvo viename, aš – kitame, užtat sunku bendrauti. Kai važiavau į Lietuvą, galvojau, gal lietuvaitę kokią surasiu. Būtų gerai šokėją – galėtume drauge dirbti. Juk tėvai, kai baigs karjerą, man paliks triuką, o jam būtinai reikalinga moteris (juokiasi).
Tai kaip su ta lietuvaite? Kaip merginos reaguoja, kai pasakai, kad esi iš cirko?
Kai kurios nuleidžia negirdomis, o kitos stebisi. Ieškau merginos, kuri būtų pati dirbusi scenoje, užtat ir suprastų mane. Būtų smagu su tokiu žmogumi gyventi.
Ar tavo tėvai niekuomet nesakė: gal užteks cirko, sūnau, eik mokytis, baik universitetą?
Puikiai žinau, kad negalėsiu dirbti visą gyvenimą, noriu turėti atsarginę profesiją. Man patinka greiti automobiliai. Turiu vieną idėją, tik kol kas negaliu išduoti.
Iki kokio amžiaus akrobatas gali dirbti cirke?
Mano tėvams – 48-eri, o jie vis dar cirke.
