Vasarą ypač suaktyvėja tie vabzdžiai, kurie gelia: bitės, širšės ir vapsvos. Šiuos vabzdžius labiausiai vilioja įvairūs aromatai, dažniausiai saldūs arba aštrūs, tačiau kai kuriuos iš jų masina ir nemalonūs kvapai. Pavyzdžiui, bites traukia alkoholio kvapas, tad reikėtų būti atidiems, kad vabzdžiui įkritus į gėrimą ir bandant jį iškrapštyti ar dar blogiau – jo nepastebėjus, netektų skaudžiai nukentėti.
Įkyrius skraiduolius vilioja ir ryškūs drabužiai, todėl norint išvengti įgėlimo patartina vilkėti šviesius, vienspalvius drabužius, o ne ryškius ir margus drabužių derinius. Moterims ypač reikėtų saugoti plaukus, mat vabzdžiai dažnai į juos įsivelia. Taigi poilsiaujant gamtoje praverstų galvos apdangalas.
Įgėlimai kelia ir mirtiną pavojų
Paprastai vabzdžių įgėlimai sukelia vietinę reakciją, kuri vieniems žmonėms pasireiškia stipriau, kitiems silpniau. Bet jei įkandimo vieta yra liečiama, kasoma, padidėja tikimybė įnešti infekciją, dėl kurios žaizdelė gali net supūliuoti.
Labiausiai saugotis vabzdžių turi alergiški žmonės. „Jei žmogus yra jautrus vabzdžių nuodams, po įgėlimo gali išsivystyti greita alerginė reakcija – anafilakcija, nuo kurios gali ištikti šokas, ir žmogus gali net numirti. Kasmet pasitaiko nuo 2 iki 5 tokių mirties atvejų“, – įspėjo pašnekovė.
Anot medikės, jei žmogus žino, kad yra alergiškas, jis turi būti ypač atsargus ir imtis prevencinių priemonių: atitinkamai rengtis, nevalgyti lauke, naudoti repelentus ir kartu su savimi turėti tai, kas reikalinga skubiai pagalbai – specialius švirkštus su epinefrinu (adrenalinu) bei vaistų nuo alergijos.
Geriausias vaistas – švarus vanduo
Pasak A.Blažienės, įgėlus vabzdžiui, nereikėtų eksperimentuoti žaizdeles tepant actu ar kitomis liaudies medicinos priemonėmis, nes tai irgi gali sukelti alergiją ar nudeginti odą.
Gydytoja-alergologė Audra Blažienė |
„Įgėlimo vietą pirmiausia reikėtų nuplauti šaltu vandeniu ir dėti šaltą kompresą, kuris apribos besivystantį uždegimą. Jei įgėlimo vietą labai niežti, ją galima patepti vaistinėje įsigytu tepalu nuo vabzdžių įkandimų, jis nuskausmins, sumažins niežulį ir uždegimą“, – patarė alergologė.
Būna atvejų, kai pirmoji pagalba kiek sudėtingesnė. „Įgėlus bitei nuodai ne iš karto pakliūna į odą, jie būna susitelkę maišelyje aplink geluonį. Neatsargiai traukiant geluonį ir suspaudus maišelį, nuodai gali pasklisti. Todėl pirmiausia įgėlimo vietą reikėtų plauti vėsiu vandeniu, gali būti, kad taip išsiplaus ir pats geluonis“, – teigė A.Blažienė.
Pasireiškus alergijai reikalingas specialus gydymas
Jei žmogui vystosi arba jau išsivysčiusi alerginė reakcija, po vabzdžio įgėlimo gali išberti, atsirasti dusulys, padažnėti širdies plakimas, žmogus gali netekti sąmonės, jį gali ištikti net klinikinė mirtis. Tokiems žmonėms medikai siūlo specialų gydymą, vadinamą specifine imunoterapija.
Pasak A.Blažienės, įgėlus vabzdžiui, nereikėtų eksperimentuoti žaizdeles tepant actu ar kitomis liaudies medicinos priemonėmis.
Tai ilgalaikis gydymas, kuris trunka 3–5 metus. Taikant specifinės imunoterapijos gydymo metodą, siekiama sukelti organizmo toleranciją vabzdžių nuodams. „Gydymo metu pacientui leidžiami vabzdžių nuodų alergenų ekstraktai. Pradedama nuo labai mažų dozių, po truputį jas didinant iki gydomosios dozės“, – teigė A.Blažienė.
Dažnai šį gydymo metodą žmonės painioja su skiepais. Tačiau, pasak medikės, skiepų nuo tokių vabzdžių kaip bitės, širšės ar panašių įgėlimų nėra. Jeigu įgėlus būna sunki reakcija, žmogus turėtų konsultuotis su gydytoju alergologu ir išsitirti, kokiam konkrečiai vabzdžiui yra alergiškas. Tuomet bus nuspręsta, ar reikia minėto gydymo.
Kaip išvengti vabzdžių įgėlimo:
• naudokite bekvapius dezodorantus, vykdami į gamtą venkite stiprių kvepalų;
• vilkėkite šviesius, vienspalvius drabužius;
• nešiokite galvos apdangalus, pridenkite atviras kūno vietas;
• nevaikščiokite basi po žydinčias pievas;
• naudokite specialius repelentus;
• nejudinkite širšių lizdų medžiuose ar kelmuose;
• būkite atsargūs turguje, soduose ir lauko kavinėse.