O viskas prasidėjo nuo pirmojo karantino, kai visa Viktorijos šeima laisvą laiką praleisdavo gamtoje. Eidami ne vieną kilometrą aplink ežerą, kartais net ir bėgiodami, matydavo, kaip pasportavę kiti žmonės šoka tiesiai į vandenį.
„Labai pavydėjau, nes jie man atrodė kaip kokie superžmonės. Tokie nerealūs. Galvojau, kokią turi turėti valią, kad taip į vandenį eitum, jame plaukiotum. Mane labai žavi, kai žmogus peržengia savo ribas“, – 15min pasakoja Viktorija.
Pati tada ji dar nedrįso lipti į vandenį – juk buvo ką tik prasidėjęs pavasaris ir vis dar jautėsi žiemos šaltukas. Tačiau ši mintis iš Viktorijos galvos nedingo. Ji sau davė pažadą, kad vis tiek įšoks į ežerą.
„Galvojau, kad turiu duoti sau laiko apsiprasti su idėja. Iš pradžių svarsčiau pradėti nuo vasaros, nes buvau pripratusi maudytis tik ten, kur labai karšta, pavyzdžiui, Italijoje ar Tailande.
Bet net ir šiltu metu nelendu į ežerą ar upę. Tad ši idėja man tapo super užduotimi, nes net nežinojau, ar galėsiu save taip įveikti“, – pirmąsias mintis šokti į ledinį vandenį prisimena V.Jakučinskaitė.
Vis tik dizainerė savo baimę įveikė – nuo rudens kiekvieną savaitgalį drąsiai šoka į ežerą. Ir tai daro ne viena, o kartu pasiėmusi vyrą bei mylimą augintinį. Pasirodo, Viktorija eiti viena baiminasi, o kartu su kompanija jaučiasi drąsiau.
„Man reikėtų, kad kažkas vis tiek būtų ant kranto. O vyras gali savaitgaliais, todėl tuomet einame kartu. Ryte, maždaug nuo 8 ar 9 val., nueiname apie 7 kilometrus. Jis prasibėga, o aš sparčiai einu. Apšilę vienas po kito lendame į ežerą“, – pasakoja dizainerė.
Po pirmo šuolio į vandenį Viktorija pamena pajutusi įdomią būseną – jai surakino plaučius, širdį, net buvo sunku kvėpuoti. Vis dėlto po tam tikro laiko ji priprato ir išlipusi nebejuto jokio šalčio: „Organizmas jautė stresą, bet išlipus iš vandens, pavaikščiojus geras 10 minučių su maudymosi kostiumėliu, šalčio nebejutau. Buvo tik euforija. Pats organizmas į viską reagavo kaip į išgyvenimą.“
Išlipus iš vandens V.Jakučinskaitę užvaldė palaima, dėl kurios nieko nelaukusi į vandenį nėrė antrą kartą. Moteris svarsto, kad šalčio galėjo nejausti ir dėl prieš tai pėsčiomis nueitų kelių kilometrų.
„Po tokių pasiplaukiojimų apsirengi ir atsiranda pasididžiavimas savimi. Netgi galvojau, kad tiems, kurie jaučiasi blogai, aplanko depresyvi nuotaika, niekam nėra jėgų dėl prasto oro, po tokio veiksmo gali atsirasti laimė.
Aišku, prieš tai aš kokius 7 kilometrus nueinu, kad iš vidaus būtų karšta. Tada nušoku ir atsiranda palaima. Tu taip nugali save. Parodai, kas šeimininkas. Ar tu, ar tas kūnas. Nuo to laiko taip ir darau“, – savo patirtimi dalijasi Viktorija.
Visgi artėjanti žiema dizainerės neramina, o ypač šalčiai, kurių ji taip nemėgsta. Nors balandį pamatė artimos draugės įrašą, kuriame ji pasakoja sportbačiu išdaužusi skylę lede, pati Viktorija šiai avantiūrai nesiryžta. Tačiau džiaugiasi savimi sakydama – jei gali pažįstami, tai kodėl negali pabandyti ir ji?
TAIP PAT SKAITYKITE: Eskedar Maštavičienė su stresu kovoja lediniame vandenyje – kiekvieną rytą išsimaudo Vilnelėje
TAIP PAT SKAITYKITE: Viktorija Jakučinskaitė grįžo prie senos aistros – tapymo: „Už savo svajones reikia brangiai sumokėti“
