„Daviau paprastus daiktus, kurių nenešioju. Dažnai mėgstu atsikratyti rūbais, atiduodu juos į kaimus, pusseserėms, nuolat esu šiek tiek prikaupusi daiktų, kad galėčiau kam padovanoti. Man tie daiktai morališkai pasenę – pajunti, kad jie neša neigiamas asociacijas, požiūris į juos pakito, nebegali užsidėti, figūra pasikeitė“, – priežastis, dėl kurių nebenešioja drabužių vardijo moteris.
Nors šiandien žmonės neretai tampa daiktų vergais. Paklausta, ar yra tokia, G.Žalienė kuo griežčiausiai tai neigė. „Tikrai tokia nesu. Nesuprantu, kaip tą specialybę baigiau (Genutė Vilniaus dailės akademijoje baigė Kostiumo dizainą, – aut. past.), aš išvis esu prieš daiktus. Nemėgstu apsipirkinėti. Pati turiu nedaug daiktų, jie man nieko nereiškia, aš ir pati niekada nesprendžiu apie žmones pagal daiktus“, – sakė ji.
Kaupti daiktus – didžiausia tuštybė.Stilistė tvirtino einanti apsipirkti tik tada, kai labai reikia. „Kaupti daiktus – didžiausia tuštybė. Man kartais kokį rūbą sesuo atiduoda, kartais mainais gaunu iš parduotuvių savininkų ar dovanų. Yra likusių „chalturkių“ iš kažkada siutų drabužių. Nemeluoju, mano daiktai tokie. Ir papuošalų daug dovanotų...“, – atviravo G.Žalienė.
Moteris tikino tyčia neinanti „šopintis“. „Man gaila tų vargšų žmogeliukų, kurie eina, žiūri kas madinga, stebi kiekvieno sezono kolekcijas, pinigus leidžia. Tai taip tuščia. Man gaila tam leisti pinigus. Iš pačios uždirbtų pinigų negaila pirkti geros avalynės, kad kojų netrintų. O pirkti brangius marškinėlius ir brangių parduotuvių – galva neišneša. Dar moters rankinė turi būti gera ir laikrodis. Bet šiuos daiktus nebūtinai turi iš savo piniginės įsigyti“, – juokėsi G.Žalienė. Jos nuomone, prikti rankinę už trijų mėnesių atlyginimą pirkti rankinę – nesąmonė.
