Šeštadienio popietę Kauno „Akropolyje“ atidaryta didžiausia šalyje žaislų parduotuvė „Žaislų planeta“. Apsilankyti parduotuvėje panoro gausus žinomų žmonių būrys, renginio nepraleido ir Gerda Stiklickienė.
Bendraudama su 15min G.Stiklickienė papasakojo, kokius žaislus pati mėgo vaikystėje. „Daugiausiai žaidžiau su lėlėmis. Žinoma, labai patiko barbės. Kai jos atsirado man buvo gal kokie 6 metai... Dar labai mėgau žaisti su popierinėmis, iškarpytomis lėlėmis. Kurdavau joms drabužėlius, būdavo, kad ir pati tas lėles nusipiešdavau, kai tos pačios nusibosdavo“, – pasakojo.
iandien galvoju, kad gal ir gerai, jog neturėjome tiek žaislų, kiek jų turi vaikai šiais laikais. Mes buvome priverstos pačios kažką sukurti
Lėlėmis ji dalindavosi su sese: „Tikrai neturėjau tiek žaislų, kiek vaikystėje turėjo mano pačios vaikas, sūnus Markas. Tačiau savo žaislais dalindavomės su seserimi. Tai ji per gimtadienį lėlę gaudavo, tai aš, po to apsikeisdavome, kartu žaisdavome. Prisimenu, kaip iš šokolado dėžučių kurdavome toms lėlėms baldus, pavyzdžiui, lovas. Šiandien galvoju, kad gal ir gerai, jog neturėjome tiek žaislų, kiek jų turi vaikai šiais laikais. Mes buvome priverstos pačios kažką sukurti. Ir prikurdavome nerealių dalykų. Būdavo, ir siūdavome lėlėms drabužius savarankiškai.“
Be abejonės, visai kitokius žaislus mėgsta G.Stiklickienės sūnus Markas. „Anksčiau sūnui labai patiko žaisti su „Lego“. Jei tik kokia naujovė atsirasdavo, jam iškart prireikdavo. Paskui, atsiradus „Playstation“ kompiuteriui, svarbiausias tapo jis. Iki šiol tebėra – turi sūnus ištisą kolekciją tų žaidimų... Dar šeimoje mes mėgstame žaisti stalo žaidimus, sūnui jie irgi labai patinka“, – pasakojo.
Kokios taisyklės vyrauja G.Stiklickienės namuose? Ar kompiuteriu Markas gali žaisti kada tik užsigeidęs?
„Šiokiadieniais sūnus visai neturi laiko žaisti kompiuteriu – juk jis lanko ir muzikos mokyklą, ir futbolą žaidžia, ir namų darbų daug užduodama... O ir ištiso savaitgalio prie kompiuterio praleisti neleidžiu. Net jei lauke blogas oras, kompiuteris yra ribojamas. Geriau jau tuos stalo žaidimus pažaidžiame, dar pokerį... Tik, aišku, ne iš pinigų. Manau, tai – smagi pramoga, būdas pabendrauti, pabūti kartu. Neigiamai žvelgiu į tas šeimas, kuriose sėdėti prie kompiuterio vaikams leidžiama kiek tik jie nori“, – svarstė Gerda.
Ir prisipažino, kad kartais draudimas žaisti kompiuteriu tampa praktiškiausia bausme, jei sūnus prasižengia: „Tikrai ne kartą esu net ir personalinį kompiuterį iš sūnaus paėmusi, atjungusi visus laidus... Yra pas mus tokia „nuobauda“. Manau, ji padeda. Tik, žinoma, reikia savo žodžio laikytis – jei jau neleidi žaisti savaitę, tai ir turi būti savaitė.“
Ar daug pinigų Gerda išleidžia sūnaus žaidimams? „Pratinu sūnų dalykus užsidirbti. Kad ir su tuo „Playstation“ kompiuteriu kaip buvo... Iškart pasakiau, kad daiktas – brangus, todėl sūnus turi ir pats susitaupyti. Sūnus tada pardavė savo ankstesnį kompiuterį – pats įkėlė į skelbimų portalą, gavo pinigus, pridėjo tuos, kuriuos buvo gavęs per gimtadienį, ir man beliko pridėti trūkstamą sumą. Manau, vaikas turi žinoti, kad negalima visko gauti lengvai“, – kalbėjo.
