Ši kelionė Gerdai buvo ilgai planuota – į Jeruzalę ji nuvykti svajojo jau daugelį metų. Ir nors Andrius čia buvo lankęsis anksčiau, šįkart į Izraelį jie iškeliavo drauge. „Jei ne aš, Andrius gal ir nebūtų dar kartą skridęs, tačiau jis žinojo, kaip aš noriu pamatyti Jeruzalę, kaip noriu pasivaikščioti tais takai, kuriais vaikščiojo Jėzus, kaip man tai svarbu, todėl sutiko keliauti kartu“, – 15min pasakojo Gerda.
Prieš Kalėdas į Izraelį pora išvyko specialiai neplanavusi. Kaip patys sako, tiesiog savo dienotvarkėje atrado kelias laisvesnes dienas. „Pagrindinis mūsų tikslas buvo aplankyti senąją Jeruzalę ir visas šventas vietas“, – sakė pašnekovė.
Gerda su Andriumi iš Vilniaus skrido į Tel Avivą, o jau tuomet išvyko Jeruzalės link. Laiko buvo nedaug, todėl stengėsi jį išnaudoti maksimaliai turiningai. Didžiausią įspūdį Gerdai paliko Kristaus kapo bažnyčia – vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, palaidotas ir prisikėlė.
„Ta vieta tiesiog ypatinga. Buvo labai įdomu pamatyti bažnyčią savo akimis. Žmonių srautas ten didžiulis, į bažnyčia vienu metu įleidžia po keturis žmones, todėl teko atstovėti ilgoje eilėje. Vien nuo tos minios lieka įspūdis, emociškai man ši vieta įsiminė labiausiai“, – 15min pasakojo Gerda.
Jiedu su vyru aplankė ir Izraelio karaliaus Dovydo kapą, o kitą dieną nuvyko prie Negyvosios jūros, ten išsimaudė, apžiūrėjo karaliaus Erodo rūmus.
Neliko neaplankyta ir garsioji Raudų siena – žydų vilties, atgimimo, žydų tautos dvasinis simbolis.
Populiariu papročiu tapo parašyti raštelį ir įkišti į Raudų sienos plyšį. Jame prašoma sėkmės, suteikti sveikatos, turtų, pagelbėti. Progos sugalvoti norą ir paprašyti palaimos nepraleido ir Gerda.
„Palikau ir savo laišką, ir mamos perduotą laišką. Čia pridėta daug raštelių, žmonės lenkiasi, visi meldžiasi. Moterys vienoje pusėje, vyrai – kitoje, visi stengiasi bent prisiliesti prie to“, – sakė ji.
Kiekvieną kelionės dieną jie abu labai daug vaikščiojo, daug objektų aplankė pėsčiomis. „Gaila, kad pritrūkome laiko aplankyti Nazaretą ir Betliejų, tačiau ten reikėjo papildomos dienos, o jos, deja, nebeturėjome. Kita vertus – tikrai pamatėme, kas svarbiausia“, – pasakojo kelionės įspūdžiais dar gyvenanti Gerda.
