Jis Europos rankinio čempionatą Košicėje stebi nuo pat pirmos dienos. Nuo vaikystės rinktinės kairįjį kraštą Skirmantą Plėtą pažįstančiam humoristui rankinio taisyklių aiškinti nereikia.
„Labai įdomus sportas. Augau Panevėžyje, o ten rankinio paruošimas – neblogas. Moterų sovietų rinktinėje šešios žaidė (juokiasi). Visi aplink lankė rankinį. Man tai nėra kažkoks egzotinis ar svetimas sportas“, – aiškino M.Katleris.
Tiesa, pats kamuolio į rankas jis neima. „Man per sudėtinga. Per daug kardio (apkrovos širdžiai, – past.), per daug stumdytis – man patinka ne toks kontaktinis sportas“, – šypsojosi humoristas.
„Viskas prasidėjo, kai Vilniuje žaidėme su islandais. Su „Negyvo eterio“ chebra – (Mantu) Stonkumi, Rolka (Rolandu Mackevičiumi), Gelmine (Glemžaite) atvarėm į tas rungtynes. Tuo metu buvo tik pradėję vėl leisti žiūrovus į arenas, gal 10 proc. tribūnų galėjo būti užpildyta“, – prisiminė M.Katleris.
Lietuvos rankininkai netikėtai 29:27 palaužė islandus, o ši pergalė galiausiai atvėrė duris į Europos čempionatą, pirmąjį nuo 1998-ųjų.
„Visiems labai patiko. Net ir Gelminei. Sutarėm, jei rinktinė pateks į Europos čempionatą, visi varysim jos palaikyti. Taip išėjo, kad nei Stonkus, nei Rolka išvažiuot nebegalėjo ir likau vienas ant ledo. Bet, pagalvojau, aš tai jau tikrai nepavesiu Lietuvos!“ – juokėsi humoristas.
Tiesioginio skrydžio į Košicę nebuvo, todėl M.Katleris keliavo per Budapeštą, o ten, oro uoste, netikėtai sutiko ir namo grįžtantį, neegzistuojančios kelionių agentūros „PravalTuro“ direktorių Vytautą Mikaitį.
„Pakalbėjom, pasakiau, kad varau į rankinio čempionatą. Jis – nežinojo. Mane net suerzino. Varo į visokius motobolo čempionatus, apie kuriuos niekas Lietuvoje nėra girdėjęs, o čia nežinojo, kad vyksta Europos rankinio čempionatas! Matyt, kažkur su marketingu buvo nesužaista...“ – šypsodamasis stebėjosi M.Katleris.
V.Mikaitis pirmiausia grįžo į Lietuvą, bet nusprendė nepraleisti šio istorinio šanso – atvykti bent į paskutines F grupės rungtynes su Norvegija.
„Mantas man net keletą dalykų paminėjo, kodėl turėčiau nevažiuoti. Rungtynės – pirmadienį, akivaizdu, kad mieste jau niekas nevyks. Geriausia jau buvo. Kitas dalykas – rinktinė į kitą etapą nepateks (reikia nugalėti favoritus norvegus 8 įvarčių skirtumu ir tikėtis rusų pergalės prieš slovakus, – past.). Trečia – greičiausiai pralaimėsim... Bet vis tiek nusprendžiau važiuoti, visą parą, kad pamatyčiau“, – savo pasirinkimu pats stebėjosi „PravalTuro“ direktorius.
„Atvažiavau pats, su savo žalia „Siera“, 90-ųjų metų. 16-17 valandų be vairo stiprintuvo... Supratau, kad autostrados yra gerai. Ir valytuvai blogai valo, ir šviesos blogai šviečia...“ – vardino V.Mikaitis.
„Ir jis man siūlo su ta mašina grįžti namo. Nežinau, nežinau, aš vertinu savo gyvybę“, – juokėsi M.Katleris.
Skirtingai nei V.Mikaitis, į Slovakiją atvykęs tik pirmadienį pusę septynių ryto, M.Katleris jau spėjo apžiūrėti iš Košicės apylinkes. Tiesa, jos įspūdžio vyriškiui nepaliko.
„Jeigu Šiauliai turėtų Laisvės alėją – tai būtų Košicė. Slovakija, šiaip, graži šalis, bet ne sausio 17-ąją. Buvome išvažiavę ir už miesto, kalnai, serpentinai, namukai ant ežero kranto, bet žiemą mėgautis tokiais vaizdais turbūt niekur Europoje nėra pats geriausias metas. O Košicėje viskas vienoje vietoje, visi lankytini objektai – 50 metrų spinduliu. Apsisuki ratu ir viską pamatai“, – reziumavo humoristas.
„Ir pavadinimas toks – ko šičia (kodėl čia?)“ – juokėsi V.Mikaitis.
Pirmadienio vakarą vyrai jau abu keliaus palaikyti Lietuvos rankinio rinktinės, stosiančios į kovą su aiškia favorite Norvegija.
„Norvegų fanų gal tik kokie penki yra atvarę, tai tribūnas lengvai pasiimsime. Dabar tik aikštę dar reikia pasiimti“, – tikėjosi M.Katleris.
„Gaila, kad čempionate dar niekada nepirmavome. Nei 1:0, nei 2:1, visada 1:6… Jeigu žaistume tik antrus kėlinius, tai daužytume visus. Sunku, kai taip pradedame rungtynes. Bet žiūrėjimas arenoje kitoks, nei per televizorių. Per televizorių, jei prastai sekasi – susinervini, gali išjungti, vėl įsijungti, pažiūrėti – jei skirtumas sumažėjo, toliau žiūrėti. Čia, net jei atsilieki 8 įvarčiais, o rinktinė laimi atkarpą 2:0, jau galvoji, kad tuoj, tuoj bus lygiosios. Mes, žiūrovai, niekada neprarandam vilties ir stengiamės Lietuvą palaikyti kiekvienoje atakoje. Bet balsai jau nebe tie...“ – neslėpė M.Katleris.
Geras šimtas Lietuvos aistruolių, išsipuošusių trispalvėmis, Košicės „Steel“ arenoje kuria tikrai išskirtinę atmosferą. Net šeimininkams slovakams, gausesnėmis pajėgomis, sunkiai sekėsi perrėkti lietuvius.
„Vienintelį trūkumą, kurį pastebėjau tarp žiūrovų – mes neturime jokių rankinio skanduočių. Pirmose rungtynėse skandavome tik „Lietuva“, antrose pridėjome dar „įvartį“. Tikimės išmonės iš Mikaičio“, – vylėsi M.Katleris.
„Vyrai, gražuoliai!“ – idėją čia pat pasiūlė V.Mikaitis.
M.Katlerio širdį rankinis jau užkariavo. Šio sporto virusu užkrėsti jis dabar tikisi ir V.Mikaitį.
„Labai daug emocijų, greita sporto šaka, nėra daug stabdymų. Minučių pertraukėlių treneriai turi po 3 ir tai jas dažniausiai ima tik tada, kai atakai lieka mažai laiko. Nėra papildomų dėmesio nukreipimo dalykų, ateini ir žiūri sportą. Nėra panų, kurios šoka per pertrauką. Ir nereikia“, – rankinio pliusus vardino M.Katleris.
„Na, aš žiūrėjau per televizorių. Man pasirodė keista – lietuviai atsilieka 3 įvarčiais, įmeta ir rėkia. Bet kam rėkti, juk žinai, kad vis tiek pralaimėsi, nes laiko per mažai liko“, – stebėjosi V.Mikaitis.
„Rankinis tuo ir įdomus. Čia ne krepšinis, kur atsilikai 25-30 taškų trečiajame kėlinyje ir viskas. 5 įvarčiai rankinyje yra daug, bet sužaisk gerą kelių minučių atkarpą ir gali pasivyti. Čia visada būni koviniu atstumu, retai kas pirmauja 10 įvarčių. Įdomu, žiūrėti“, – aiškino M.Katleris.
Jo nuomone, rankinis turėtų sulaukti daugiau dėmesio, nei jo gauna dabar.
„Įsidedu nuotrauką iš rankinio, o man rašo: „Lietkabelis“, šaunuoliai, laimėjo Karaliaus Mindaugo taurėje!“. Na, mes, lietuviai, tokie esame – pergalių žmonės. Jeigu pergalių nėra, mums neįdomu. Apart, aišku, krepšinio, kurį mes rastume kaip pažiūrėti, net jei elektros nebūtų (juokiasi). Niekas kitas Lietuvoje neįdomu, kol nelaimime aukso. Va, plaukimas, niekam neįdomus buvo, kol nelaimėjome. Tada jau visiems pasidarė įdomus, jau reikia baseinus statyti, bet praėjo pusė metų – ai, tiek to, nestatom...“ – dėstė M.Katleris.
Paskutinėms F grupėms rungtynėms su Norvegija, po kurių paaiškės ir Lietuvos rinktinės likimas šiame čempionate, vyrai išsirinko savo favoritus. Vienas pasirinko Mindaugą Dumčių, kitas – Aideną Malšinską.
„Aš būčiau Dumčius. Šiaip, mes beveik vienodo sudėjimo. Iš nugaros net nepasakytum, kuris čia, – juokėsi M.Katleris. – Plius, 88 – mano laimingas skaičius.“
„Nežinau pavardės, bet būčiau tas, kuris įvarčius muša“, – teigė V.Mikaitis.
„Aidenas?“ – papildė M.Katleris. „Greičiausiai“, – sutiko V.Mikaitis.
Lietuvos ir Norvegijos rankinio mūšis pirmadienį Košicės arenoje vyks 21.30 val. Jei čempionatas mūsiškiams ir baigsis, reikia tikėtis, kad kito tokio reginio šalies rankinio sirgaliams neteks laukti 24-erius metus.
