Giedre, ar prisimeni dieną, kai pati atėjai į modelių atranką?
Žinoma (šypsosi)! Kuo puikiausiai! Atranka vyko Kauno restorane „Siena“, man tuomet buvo penkiolika. Tokia paprasta mergaitė iš Kauno rajono, netgi ne iš miesto... Kaip nedrąsiai aš tada jaučiausi prieš Renatą, Medą ir Juliją (modelių agentūros „Image Group“ įkūrėjos manekenės Renata Mikailionytė, Meda Jonaitytė ir Julija Maslinskaja-Ulvydienė – red. past.)!
Tikriausiai buvai susirengusi užkariauti pasaulį?
Mano istorija – kaip daugelio mergaičių. Gal niekuomet nebūčiau nuėjusi į atranką, jei ne klasės draugai. „Tu atrodai kaip modelis...“ – jie man sakydavo. Kai tau penkiolika, daugelio dalykų tiesiog nežinai. Dabar turiu patirties, užtat galiu mergaitėms paaiškinti, koks iš tiesų yra modelių pasaulis, kas jų laukia ir kad kartais oro pilių statyti nereikia.
O juk oro pilių modelių pasaulyje netrūksta?
Nors iš tiesų jame – viskas labai aišku: tu arba turi duomenis, arba jų neturi. Kai prasideda abejonės – o gal... Tai tas „gal“ tik ir lieka. Sėkmingos merginos savo keliu eina labai greitai ir labai tikslingai. Be jokios abejonės, svarbu ir kokioje modelių agentūroje atsiduria. Nusprendėme orientuotis į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką. Juk tai logiška – gyvenu Niujorke, esu arti mados pasaulio, turiu verslo ryšių su Niujorke ir Majamyje įsikūrusia garsia modelių agentūra „MC2“. Nežadu merginoms darbo Lietuvoje, tiesiog ieškau tinkamų veidų Amerikos modelių agentūroms.
Kokie modeliai dabar madingi?
Mados priklauso nuo rinkos. Italijoje, kur ir aš dirbau, manekenės gali būti apvalesnių formų. Paryžiaus aukštosios mados podiumai reikalauja trapių, itin lieknų, nestandartinių bruožų mergaičių. Neabejoju, turinčios moteriškas formas darbo Tokijuje irgi nesusirastų. Amerikos rinka – dar kitokia, gal kiek paprastesnė. Pastebėjau, dabar labai madingos tokios pilkos, lietuviško grožio ar slaviškų bruožų turinčios merginos.
Atranka Vilniuje praėjo sėkmingai. Ar tai reiškia, kad deimantų vertintoja daugiau nedirbsi?
Oi, girdėjau ir aš tokių komentarų: „Matai, nesiseka deimantai, vėl čia grįžo!“ Atrodo, žmonės laukia, kad tau nepasisektų... Iš kur tokia netolerancija? Manęs Vilniuje klausė: „Ko čia atvažiavai?“ Net supykdė: ko ko? Aš juk čia gimiau, čia užaugau... Gal tavo vaikui duonos kąsnį duosiu – nė vienas juk nežinome, kas mūsų laukia. Oi, kaip lietuviams trūksta tolerancijos!
Parskridusi iš Vilniaus, po keleto dienų skrendu į Las Vegasą, ten vyks didžiulė deimantų paroda. Deimantų vertintojos darbą ir modelių paiešką, tikiuosi, suderinsiu. Tiesiog reikia laiko, kad atnaujintume „G Models“ veiklą. Lietuvoje užaugo nauja dailių merginų karta. Kai išvažiavau, jos buvo vos dešimties, o dabar – tikros gražuolės. Jau senokai galvojau, kad reikėtų imtis agentūros, dabar – kaip tik tas laikas. Atsirado pažinčių, ryšių, pati gyvenu Niujorke, taigi, galiu pasirūpinti merginomis. Kol viso to neturėjau, iš agentūrų nedrįsau priimti jokių pasiūlymų. Dabar turiu patikimų žmonių ratą, užtat galiu prisiimti atsakomybę.
Goda bus atsakinga už agentūros veiklą Lietuvoje, žiūrėk, eis gatve ir pamatys troleibusų stotelėje stovinčią antrąją Kate Moss. Aš imsiuosi reikalų Niujorke. Veiklos – sočiai, pirmasis darbas – informatyvus interneto puslapis. O paskui lietuvėms merginoms ieškosime tinkamų agentūrų. Norėčiau, kad jos dirbtų sėkmingai ir nešvaistytų laiko veltui. Jei pirmieji žingsniai nėra sėkmingi, gal geriau pagalvoti apie mokslus. Bet jei sekasi, modelio darbas – puiki galimybė užaugti, užsidirbti ir susikurti gražią ateitį.
Niujorkas – didžiulis miestas, tikriausiai konkurencija čia irgi didžiulė?
Iš tiesų sėkmingą karjerą padaro tik vienetai. Tačiau pamėginti juk galima (šypsosi). Kodėl nepadėti merginoms, jei žinau, kad galiu, kad tas darbas man patinka?
Ar daug atsirado norinčių?
Smagu, kad mergaitės aktyvios. Visada sakau: reikia nebijoti, reikia mėginti. Lietuvės kuklios – tai vaikinas neleidžia atrankoje dalyvauti, tai tėvai pernelyg susirūpinę. Tačiau nepamėginusi juk niekada nežinosi, koks gali būti tavo kelias... Galutinis sprendimas, žinoma, ne mano, bet su savo patirtimi aš galiu bent jau tą kelią parodyti.
Ar tavo sūnus Majus atskrido kartu?
Ne, Majus mokykloje, negalėjau jo kartu pasiimti. Po gero mėnesio, kai baigsis mokslai, jis grįš į Lietuvą pas tėtį ir senelius. Majus labai myli Lietuvą, jam čia – tikras rojus.
Ar jis liko su tavo draugu?
Na, tikrai yra kas Majų prižiūri (juokiasi)...
Šią vasarą – tavo geros draugės ir partnerės Godos vestuvės. Rūpiniesi jaunavedžių žiedais, o pati dar neteki?
Goda su Andriumi išsirinko labai gražius žiedus. Labai! O mano gyvenimas laimingas ir ramus – mes visi dirbame, Majus mokosi. Labai džiaugiuosi, kad vis atsiranda reikalų Lietuvoje, užtat galiu čia grįžti. Kitaip gal įsisukčiau į Niujorko ritmą ir atvykčiau vis rečiau ir rečiau.
