„Per kruizą galima pamatyti tiek, kiek žmonės nepamato per septynerius metus.
Jei nenorite banaliai grumdytis oro uoste su pigių oro linijų keleiviais, jei nenorite susispaudę autobuse važiuoti iki viešbučio, kuriame bus tiek pat daug tokių, kaip jūs, jei nenorite savaitę sėdėti prie baseino, tai kruizas – tinkama atostogų vieta“, – emocingai dėstė G.Drukteinis gausiai jo paklausyti susirinkusiems parodos lankytojams.
G.Drukteinis neabejoja: keliauti mus verčia įspūdžių troškimas. Laikai, kai žmonėms reikėdavo pailsėti po darbų šachtose ar medžių kirtimo, jau seniai praėję.
„Kruizai sugalvoti greitai gyvenančiam, laiką taupančiam ir save dėmesiu mėgstančiam palepinti žmogui“, – sako pats tokią kelionę patyręs G.Drukteinis.
Žurnalistas koncentruotus įspūdžius itin vertina. „Holivude juk sakoma: gyvenime du dalykai yra trumpi – tavo gyvenimas ir tavo vyriškas instrumentas. Visa kita – per ilga, – sako ir išduoda prieš kruizą patyręs keistą jausmą. – Visi nuo vaikystės turime siekiamybių: užaugsiu, nusipirksiu automobilį, nuvažiuosiu į Niujorką, tapsiu bankininku.
Mano siekiamybė buvo kruizinis laivas, kai pamačiau jį aptriušusiame Genujos uoste, man pasirodė, kad visos mano svajonės įgyvendintos.
Aplink zuja varguoliai, nešioja plytas, plauna laivą, o tu esi jame, jis tau pastatytas, tau sukurtas, taigi, linksminkite mane!“
Kruiziniu laivu po Viduržiemio jūrą plaukiojęs G.Drukteinis tikina, kad svarbiausia laive jaustis lygiam su visais.
„Žinoma, lietuviai drovūs, gal dėl tautinio charakterio, gal dėl klimato – gyvename tamsoje, šaltyje, esame įpratę mažiau judėti, nereikšti emocijų, taupome energiją, tačiau laive, jei tik pavyksta atsikratyti drovumo ir kompleksų, gali smagiai praleisti laiką.
Atmosfera čia neįtikėtinai demokratiška, kaip kino filme „Titanikas“ varguolių niekas nestabdo, jei nori patekti į prabangų restoraną, kazino, cigarų klubą ar biblioteką“, – sakė G.Drukteinis.
Į stilių laive taip pat niekas pernelyg dėmesio nekreipia, tačiau žurnalistas įsitikinęs, kad amžina taisyklė: stilius – ne garderobo gausa, ne 50 švarkų, o geri, įsimenantys, originalūs aksesuarai, čia ypač svarbu.
„Pasiriškite kaklaraištį, įsikiškite nosinaitę į švarko kišenę, užsikabinkite pakabuką ant kaklo ir atrodysite puikiai, taip pat kaip išsičiustiję italai“, – patarinėjo jis būsimiems keliautojams ir netgi pademonstravo, kaip greitai stilius keičiasi, kai švarko kišenėje atsiduria prie nertinio spalvos priderinta popierinė servetėlė.
Atmosfera čia neįtikėtinai demokratiška, kaip kino filme „Titanikas“ varguolių niekas nestabdo, jei nori patekti į prabangų restoraną, kazino, cigarų klubą ar biblioteką, – sakė G.Drukteinis.
Su šeima kruiziniame laives atostogavęs G.Drukteinis paneigia sklandantį mitą, kad kruizus atostogoms renkasi senjorai:
„Taip buvo prieš trisdešimt, gal prieš dvidešimt metų, bet dabar pramogos laive skiriamos visoms amžiaus grupėms.“
Laivo bibliotekoje itališko Fiodoro Dostojevskio „Brolių Karamazovų“ leidimo jis sako neradęs, užtat suprato, kad lietuviai dažnai daug labiau išsilavinę, pasaulio matę ir žingeidūs keliautojai nei kiti.
„Statusas yra vertybė, nors tai ir skamba klaikiai, – parodos lankytojams išrėžė G.Drukteinis. – Žmonės šiais laikais kupini noro jokiais būdais neduoti akstino kitiems pagalvoti, kad esi nevykėlis, kad nieko gyvenime nepasiekei, nežinai, neragavai, negirdėjai.
Kelionė kruizu yra galimybė pareikšti, kad esi bent šiek tiek geresnis, stilingesnis už kitus.“