„Dar kartą apie naujojo prezidento inauguracijos vakaro aprangą – apibendrinimas: kaip pasirodė, daug rezonanso sukėlęs mano tekstas apie „šventinį-vakarinį“ aprangos kodą visgi sukėlė ir daug papildomų klausimų – tai ką vis dėlto apsivilkti??? (ypač moterims).
Taip, kaip Prezidentūra sumąstė gudrų taktinį ėjimą pakviesti į inauguraciją kuo daugiau „naujo tipo“ svečių: kultūros veikėjų, socialinių darbuotojų, gydytojų ir pan. – puiku! (nors oficialus Prezidentūros paaiškinimas dėl kvietimų atrankos kriterijų – „tuos, kurie balsavo už/parėmė Nausėdą“, yra neįtikėtinai užgaulus, nes taip, suprask, „nebalsavusius“ Lietuvos piliečius dabar reikia bausti, represuoti ir ignoruoti???) – tačiau drauge tai reiškia, kad susirinks gausybė tokiuose rautuose nedalyvaujančių žmonių, ir nieko nuostabaus, kad man plūsta nuoširdžių paklausimų srautas, kurį pabandysiu apibendrintai atsakyti ir paaiškinti (bent jau vyrams, nes moterų aprangos specialistų yra kur kas geresnių už mane, bet ir joms turiu ką pasakyti).
Taigi, VYRAMS – kaip sakoma, „niekada neapsiriksi su juoda ir mėlyna spalvomis“, jos yra universaliausios. Bėda tik ta, kad juoda ne visiems tinka, ypač lietuviams su jų blyškia veido spalva. O ypač, jei naujasis prezidentas jau pranešė, kad tam vakarui „užsidės“ smokingą, tai Jums nebegalima irgi „užsidėti“ smokingo, nes šiaip ar taip negalima būti įspūdingesniam už šeimininką!
Tačiau jei esate tamsesnio gymio (tipo, turite čigonų, uzbekų ar indusų kraujo), vilkitės juodą (geriausiai prie juodos eina vienspalvis ramių tonų šlipsas). Sunku įsivaizduoti lietuvį, neturintį mėlyno kostiumo, tad jis bet kuriuo atveju išgelbės! Žinoma, bus tokių, kurie nepasiriš šlipso, tačiau iš šono tokie visada atrodo jei ne puskvailiai, tai bent jau puslaukiniai. O štai likusiems nuoširdžiai patariu įsigyti mėlyną bleizerį su auksinėm (ar varinėm) sagom, ir derinti ji prie smėlio arba pilkų kelnių – visada atrodo prašmatniai, tačiau ir „relaxed“ – ir tinka visoms progoms: ar kokteilyje, ar sodyboje, ar su ponais.
Marškiniai – balti, jei veidas įdegęs, arba žydri, jei veidas baltas (jei esate drąsus – tinka languoti, tačiau, šiukštu, neraštuoti!). Šlipsas – kas nors mėlyno su raudonu ar geltonu, batai – rudi, tinka ir juodi, įsispiriami, iš bėdos tinka ir suvarstomi (kurie, beje, privalomi prie vienspalvio kostiumo).
Kojinių spalva – tik pagal kelnių spalvą (tada koja atrodys ilgesnė), iš bėdos – juodos arba pilkos. Ir dantys, žinoma, balti, nes, kaip sakoma Volstryte, „apie žmogų geriausia spręsti ne iš jo odos, bet dantų spalvos“, o ir jau XIX amžiuje jau buvo žinoma, kad „džentelmenas nėra iki galo apsirengęs be šypsenos“!
Ir, beje, 90% svečių tokiuose renginiuose visą vakarą prastypso tylėdami ir nieko neveikdami, nes nieko nepažįsta, ir jų niekas nepažįsta. Kaip daryti „ratą“ ir atrodyti svarbiu, dar parašysiu, bet pradžiai galima pasiskaityti mano seną, bet tebeaktualų tekstą „100 taisyklių aukštuomenės liūtui“ (linkas prikabintas).
MOTERIMS – gana profaniškai ir paviršutiniškai: renginys ne „parketinis“ ir po atviru dangumi, vadinasi, ilga vakarinė suknelė bus tiesiog nepraktiška. Renginys stovimas, todėl aukštakulniai – beprasmiški. Renginyje 2000 svečių, todėl beveik visos moterys ištirps minioje. Tikėtinas lietus, todėl daug ką vilktis yra tiesiog pavojinga (ypač jei šalia nėra džentelmeno su skėčiu) ir nelogiška.
Nuoširdžiai manau, kad optimalu vilktis tik kostiumėlį, tokį, kokius velkasi Prancūzijos prezidento žmona (žinoma, su „Hermès Carr“ skarele, susukta įmantriai ir taip, kad matytųsi „Hermès“ ženklas).„Boring!“, sušuktų kai kas. O taip, „boring“, bet kaip kažkada sakė Margaret Thatcher: „Žinoma, boring. Tiesa yra visada boring“. Taigi, nerizikuokite. Nebent norite atrodyti pajuokiančiai, kaip ta kažkokia traktorių prekeivio žmona „...ėlė“, kadaise įnešdavusi į aukštuomenės balius zoologijos sodo lygio pramogų“, – socialinio tinklo paskyroje rašė Giedrius Drukteinis.
