Prieš pat gimtadienį kalbinta M.Šalčiūtė Žmonės.lt pasakojo šios šventės nesureikšminanti.
„Anksčiau labai laukdavau, tačiau tada buvau maža. O dabar... Man nebe šešeri metai, kad laukčiau gimtadienio. Dabar man kitokie dalykai teikia laimę“, – sako ji.
Besiruošdama šventei mergina nesidžiaugė: „Mano nuotaika visada niūri. Prie to esu pripratusi. Nejaučiu nieko ypatingo.“
Vis dėlto šventę nusprendė iškelti: išsinuomojo patalpas vakarėliui, pakvietė keliolika gerų draugų – sakė, kiek mažiau nei 20.
„Daug draugų yra išvažiavę, dėl to man liūdna. Bet nieko – bus paprasta, smagi šventė ir tiek. Visąlaik kažką išsinuomoju. Man nejauku kažką kviesti į namus, rengti ten vakarėlius. Geriau jau kažkur kitur išsinuomoti būtent tam skirtas patalpas. Pati viską suorganizuoju“, – tikino.
Šventėje pasirodysiančių draugų ji nieko neprašė: „Draugai žino, kad man patinka praktiški dalykai, ir tiek. Bet dabar, manau, turiu viską. Neįsivaizduoju, ką draugai galėtų padovanoti, ko neturiu, – esu pilnai „apsirūpinusi“ buitiniais, kasdieniais dalykais. Paskutiniu metu mažai svajoju, nesugalvoju, ko galėčiau norėti. Nesvarbu, kas ką padovanos. Gali ir nieko nedovanoti.“
Apie ką Monika gimtadienio dieną svajoja? „Esu realistė. Norėčiau turėti vyrą – tai mano svajonė“, – sako.
Tik vyro šiuo metu neieško: „Manau, gyvenime tokie dalykai turėtų ateiti savaime. Norėčiau, kad vyras būtų ištikimas, rūpestingas, kad kažko siektų gyvenime. Man svarbu, kad jis būtų pozityvus ir veiklus kaip aš. Norėčiau, kad jis būtų panašus į mane, bet kitoks. Manau, meilė trenkia kaip žaibas.“
Ar turi kriterijų jo išvaizdai, amžiui?
„Tas žmogus gali būti ir mano metų, gali būti ir vyresnis. Pastaruoju metu daug bendravau su visokio amžiaus vyrais. Viskas priklauso nuo žmogaus... Yra ir tokių, kurie už mane 15 metų vyresni, bet jiems iki manęs dar reikėtų pribręsti. Norėčiau subrendusio žmogaus. Man nesvarbu, ar jam 20, 30 ar 40 metų. Aišku, svarbu proto ribos – ne mano stilius būtų 50-metis“, – tikina.
Paklausta, kokius tikslus kelia naujiems savo gyvenimo metams, M.Šalčiūtė sako nenumačiusi nieko konkretaus: „Visada esu užsibrėžusi nemažai tikslų. Kiekvieną dieną stengiuosi nugyventi ne beprasmiškai, taigi bėgantys metai neturi įtakos. Manau, žmogus visada turi stengtis kažką daryti, tobulėti. Neturiu jokio noro kažką iš esmės pakeisti.“
