Išsiruošusios į šią kelionę laidų vedėjos vienu metu nušovė du zuikius: nors jos ruošė medžiagą laidai „Bus visko“, už laiką, praleistą saulėtose pakrantėse, joms padėkojo ir kūnas, ir siela – Gintarė ir Simona į Lietuvą grįžo ne tik pailsėjusios, abi parsivežė pavydėtiną šokoladinį įdegį.
„Iš tiesų, planavome tradicinę vasaros kelionę į Ameriką, tačiau supratusios, kad per paskutinius porą metų jau spėjome pakalbinti didžiąją dalį įdomių, mums žinomų lietuvių, Los Andželą spontaniškai sumąstėme iškeisti į Monaką“, – 15min pasakojo Gintarė. Būtent Monakas tapo galutine kelionės stotele.
Iki šiol Gintarei Prancūzijoje teko lankytis tris kartus, tačiau visus iš jų – žiemą. Todėl gražiausiu metų laiku, kai orai lepina šiluma, Monaką, o drauge – ir Nicą, Kanus, jai teko pažinti pirmą kartą.
Tačiau ir šiuos planus teko šiek tiek pakoreguoti. Kaip pasakojo Gintarė, jau tuomet, kai jos su Simona drauge nusprendė vykti į Monaką, sulaukė dar vieno pasiūlymo – leistis į kelionę laivu „Chakra“ aplink Viduržemio jūros salas.
„Ten turėjome filmuoti laivo šeimininko bei jo gyvenimo būdo vedlės, vienos brangiausių pasaulyje interviu su hilere (alternatyviosios medicinos praktikuotojos – red. past.), istorijas, kurias rodysime naujame „Bus Visko“ sezone“, – pasakojo Gintarė.
Jos teigimu, kelionėje sutikti žmonės buvo išties įspūdingi. Vien ką reiškia pats laivas, pavadintas „Chakra“ vardu, jis esą buvo persmelktas įvairių dvasinių dalykų – čia merginos kas rytą užsiimdavo joga, sportavo, valgė sveiką maistą.
Laive, kuriuo plaukė ir kuriame gyveno Gintarė bei Simona, buvo 20 kambarių, svečiais rūpinosi net 40 darbuotojų, tarp kurių buvo ne tik virėjai, padavėjai ar kambarių tvarkytojai, bet ir grožio kabineto specialistai, masažistai bei kineziterapeutai.
„Po kelias dienas trukusios kelionės pasiekėme Ibisos krantus, apsilankėme didžiausiuose klubuose. Patyrinėjusios salą, nusprendėme, kad norime pakeisti aplinką, ir išvykome į Romą – ten viskas radikaliai skiriasi nuo linksmybėmis persismelkusios Ibisos, gavome dozę kultūros, istorijos. Nors ten atsidūrėme neplanuotai, taip patiko, kad tris dienas Italijos sostinę narstėme su vespomis, lankėmės ne tik turistų, bet ir vietinių pamėgtose vietose“, – pasakojo Gintarė.
Vatikane ji sako susipažinusi su kunigu, kuris pašventino jos turimus rožančius, surengė mišias prieš ketverius metus žuvusiam, šviesaus atminimo Gintarės broliui Kęstučiui.
„Likau nustebinta, palyginti su Lietuva, čia atrodė gana žemos kainos. Už nuostabų kambarį su vaizdu į Vatikaną mokėjome 80 eurų, o vakarienė pačiame senamiestyje su buteliu putojančio vyno kainavo apie 60 eurų. Maisto kokybės net neverta lyginti su tuo, ką gauname Lietuvoje“, – kalbėjo ji.
Roma sužavėjo Gintarę, todėl čia ji ketina sugrįžti ir rudenį, kai nebebus taip tvanku ir karšta.
Galiausiai merginos atvyko į Monaką, kuriame apsistojo dešimčiai dienų. Pasak Gintarės, pirmas įspūdis buvo dviprasmiškas, esą, Monakas „priminė butaforinį, tarsi „Universal City“ miestelį.
„Žinoma, viskas atrodė be galo gražu, kalnai, uolos – visa tai turi savo atmosferą, kuri man labai artima. Tačiau prabanga persmelkta kunigaikštystė pradžioje slėgė savo dydžiu – viskas taip suspausta, kad atrodo, net kvėpuoti nėra kuo“, – sakė Gintarė.
Pakeliavusios po aplinkinius miestus, aplankiusios Nicą bei Kanus, lietuvės sako pradėjusios dvejoti, ar nebūtų buvę geriau apsistoti Prancūzijoje. „Tačiau kuo daugiau laiko leidome Monake, tuo labiau viskas ėmė patikti.
Didžiausią įspūdį mums paliko kino teatras po atviru dangumi, ant skardžio, pilies papėdėje. Sutikome daug nuostabių lietuvių, prisiklausėme įvairiausių istorijų. Tik naktinio gyvenimo, galima sakyti, taip ir neišbandėme. Dienas leidome taip aktyviai, kad vakarais nebelikdavo jėgų“, – pasakojo Gintarė.
Ji sako prisiklausiusi pasakojimų apie Monake klestinčią legalią prostituciją ir šiame versle dirbančias merginas iš Lietuvos. „Liūdna buvo tai, kad bare, išgirdus lietuviškai kalbančią merginą, daugeliui pirma mintis buvo, kad ji – prostitutė. Tokios ir panašios istorijos atbaidė nuo linksmybių. Todėl tik paskutinį vakarą ryžomės apsilankyti populiariuose baruose bei naktiniuose klubuose su draugų kompanija. Beje, supratome, kad dėl savo sprendimo nieko ir nepraradome“, – kalbėjo pašnekovė.
Kartu su Gintare ir Simona į kelionę leidosi du bičiuliai – Andrėjus bei Dmitrijus. Tikslaus kelionės plano kompanija sako neturėjusi. „Tai buvo viena spontaniškiausių mano kelionių, kokias tik kada nors esu turėjusi. Aplankėme Barseloną, Formenterą, Ibisą, Romą, Monaką, Kanus ir Nicą“, – kalbėjo ji.
O neplanuotų sprendimų tikrai netrūko: Romoje kompanija atsidūrė per klaidą, kai nusprendė palikti Ibisą ir skristi į Nicą. Tačiau bilietai buvo jau parduoti, o laisvų netrūko į... Romą. Likę sužavėti miestu, jame užsibuvo kelias dienas.
„Vykti į Žydrąją pakrantę nusprendėme labai spontaniškai ir jau po poros savaičių išskridome. Neturėjome jokių išankstinių lūkesčių, tačiau dabar galiu pasakyti, kad tai nuostabi vieta poilsiui, čia kiekvienas gali atrasti mėgstamos veiklos: gausu ir sporto, ir pramogų, verda naktinis gyvenimas. Ką veikti ras ir besidomintys kultūra, istorija, o ir maistas čia skanus, gražūs paplūdimiai“, – kalbėjo Gintarė.
Pasak jos, į Nicą suskraidyti galima už 100 eurų, visos kitos išlaidos – panašios kaip ir Lietuvoje, tik paslaugų kokybė skiriasi, čia – ir jūra žydresnė, ir saulė kaitresnė, o ir maistas skanesnis. Nors labai daug patiekalų merginoms šįkart išragauti nepavyko. Gintarė – vegetarė, todėl, kaip pati sako, beveik visą laiką valgė picas, gaspačio sriubą, šviežią itališką buratos sūrį.
„Šis Europos kraštas man labai patiko, tačiau jei reiktų rinktis, kur gyventi – vis tik nuomonės nekeisčiau, tai būtų Amerika. Europoje smagu keliauti, tačiau Amerika – informacijos, naujovių, technologijų centras. Man patinka amerikiečių mentalitetas, žmonės kur kas atviresni. Kiekvieną kartą kažkur išėjus tu prapleti savo pažinčių ratą labai įdomiais žmonėmis. Amerikoje kur kas daugiau daug pasiekusių bei įkvepiančių žmonių“, – mintimis dalijosi ji.
