Metai – tik skaičius, skaičius, apie kurį nereikia galvoti, nereikia jo sureikšminti, – tuo įsitikinusi Giulija. Pasak jos, nereikia bijoti ir raukšlių veide, už jas daug blogiau – gyventi tuščią, nuobodų ir bevertį gyvenimą.
„Grožis man nieko nereiškia, jei nieko doro nedarai, jei nieko nesugebi. Daug svarbiau – save realizuoti, veikti tai, kas patinka, jaustis reikalingai. O tos raukšlės... kiekviena jų yra mūsų patirtis. Kartais net pagalvoju – juk jei šypsosiuosi, būsiu linksma močiutė, jei vaikščiosiu susiraukusi – senatvėje atrodysiu pikta. O to visai nenoriu“, – juokiasi Giulija.
Tačiau apie senatvę jai dar anksti galvoti, žavi, jaunatviška moteris džiaugiasi pačia gražiausia branda ir kuria naujus ambicingus planus.
„Per pastaruosius metus daug darbų buvo padaryta, naujų dainų įrašyta. Netrukus keisis ir mano sceninis įvaizdis – nes net jei atrodau romantiška, širdy esu griežtoka, net, sakyčiau, fatališka moteris. Tie, kas mane žino, žino, kad aš kaip jūra – galiu būti rami, bet galiu būti ir mėlyna, ir juoda... Visos mes, moterys, tokios“, – svarstė Giulija.
Ne vienerius metus savo gimtadienį ji sutikdavo scenoje. Ne išimtis ir šie – ketvirtadienio vakarą „Renginių oazėje“ Kaune kartu su grupe „Combo Band“ ji ruošia šventinį koncertą.
Tiesa, pati jo, bent iš pradžių, sako, visai nenorėjusi – pasirodyti publikai Giuliją paragino jos bičiulė. Esą visas niūrias nuotaikas reikia stumti į šoną ir pasidžiaugti akimirkomis, kurios nesikartoja.
„Metai buvo nelengvi, palaidojau tėtį. Mūsų ryšys buvo labai stiprus, todėl skaudžiai tą išgyvenau. Tačiau draugė man sako – pamiršk blogus dalykus ir surenk koncertą, jis bus mums visiems dovana. Man tai buvo toks stimulas! Jaučiausi pamaloninta, supratau, kad esu reikalinga ir mylima. O ir tėvas būtų norėjęs, kad būčiau linksma, kad dainuočiau, todėl klausimų nebekilo“, – atvirai pasakojo dainininkė.
O ir pačiai Giulijai buvimas scenoje asocijuojasi su švente. Muzika, dainavimas, kaip pati sako, jos variklis, todėl atšvęsti gimtadienį geriausia dainuojant.
„Buvo tokių metų, kai bandžiau per gimtadienį pabėgti, tačiau nepasiteisino – norisi šalia matyti žmones, kurie man artimi“, – pasakojo.
Kasmet savo gimtadienio rytą Giulija pirmiausia sėda į automobilį ir važiuoja pasveikinti mamos – juk ji šią dieną padarė švente! Tradiciją iš mamos perėmė ir Giulijos dukra, taip pat dainininkė, operos solistė Monika Sakalauskaitė-Falcon – per savo gimtadienį ji kasmet išrenka kokius nors du vienodus daiktus ir vieną padovanoja mamai, kitą – sau.
Nors šiemet mamą ir dukrą per Giulijos gimtadienį skiria tūkstančiai kilometrų – kurį laiką viešėjusi Lietuvoje vos prieš kelias dienas Monika pakėlė sparnus ir išskrido už Atlanto, į JAV.
Giulijos santykis su Monika visuomet buvo išskirtinis – jos ne tik puikiai sutaria kaip mama ir dukra, abi viena kitą laiko kone geriausiomis draugėmis, jaučia stiprų tarpusavio ryšį. Viena kitą moko, viena kitai pataria, skatina pasitempti, tobulėti.
Jei kiti galvoja, kad mama čia įsikabinusi į dukrą, ar kad dukra įsikabinusi – taip nėra. Mes tiesiog randame ryšį ir juo labai džiaugiamės, juk ne visos mamos ir dukros taip šiltai bendrauja.
„Monika visuomet mane pagiria, tiek dėl išvaizdos, tiek dėl dainavimo. Sako, mama, tu dar turi daug laiko, tu turi dainuoti – tas palaikymas man labai reikalingas, ji sugeba įpūsti pasitikėjimo savimi. Apskritai esu dėkinga dukrai, kad ji man neleidžia senti. Kažkada mokiau ją, o dabar pati daug dalykų iš jos mokausi.
Ir jei kiti galvoja, kad mama čia įsikabinusi į dukrą, ar kad dukra įsikabinusi – taip nėra. Mes tiesiog randame ryšį ir juo labai džiaugiamės, juk ne visos mamos ir dukros taip šiltai tarpusavyje bendrauja“, – kalbėjo Giulija.
Monika jau kurį laiką gyvena Niujorke, todėl pasimatyti Lietuvoje tenka rečiau. Nors dukrai turint darbų ir koncertų Europoje, Giulija Moniką aplanko kuriame nors iš didmiesčių, kur ši būna ilgėliau apsistojusi. „Monika gyvena Niujorke, bet tokia jau ta specialybė – perklausos, spektakliai, tuomet tenka ir po Europą daug keliauti. Bet jei nori patekti į pasaulinę rinką – turi pavargti, tokia specialybė“, – tikino Giulija.
Ji sako puikiai sutarianti ir su užsieniečiu žentu. Pati Monika apie sutuoktinį neatvirauja, bet Giulija džiaugiasi gražiais santykiais.
„Žinote, būna, kad kartais vieni kitiems ima maišyti. Aš jų šeimai nemaišau, visi gražiai bendraujam, randam bendrų pomėgių. Gal kad visi muzikai – bendri interesai, požiūris vienodas. Mums smagu visiems į muziejų nueiti, paplepėti apie muziką, į operą nueiti – man čia didžiausia aistra. Jos vyras labai šaunus.
Sujaudino mane per kovo 8-ąją, kuomet buvo atvykę jie į Lietuvą. Šios dienos amerikiečiai nešvenčia, net nežinau, iš kur sužinojo, bet gėlių padovanojo ne tik Monikai, ne tik man, bet ir močiutei, mano mamai – tai juk taip fantastiška. Nereikia žmoguje ieškoti turtų – nuperka tokie jautrūs dalykai“, – 15min pasakojo Giulija.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dainininkės Giulijos dukra Monika Sakalauskaitė paviešino vestuvių fotosesijos kadrus
Veiklos Monikai netrūksta, repeticijos – taip pat prioritetų sąraše, tačiau ar ne laikas pagalvoti apie šeimos pagausėjimą? Ar pakalba mama su dukra apie anūkus? Giulija šypsosi – jau norėtųsi, tačiau skubinti savo kalbomis ji dukros taip pat nenori.
„Esame sutarę, kad jei jai reiks pagalbos – padėsiu. Scenoje gali tavęs nebūti kelis mėnesius, gal metus, bet jei nustoji dainuoti, jei dingsti iš dainavimo keleriems metams – didelė tikimybė, kad tavęs nebeliks, kad sceną per tą laiką užleisi kitiems. Monika dabar įsivažiavus į savo kūrybinį darbą. O kada būti močiute – ne taip ir svarbu, belieka laukti“, – kalbėjo Giulija.
Gimtadienio proga pati sau ji sako labiausiai linkinti sveikatos, kantrybės, ir atsipalaidavimo. „Noriu gyventi šia diena, noriu atrasti savyje ramybę. Būti laiminga, laisva ir atsipalaidavusi“, – 15min kalbėjo Giulija.
