Tačiau raumuo valiuta – ne visur. Tuo Edgaras įsitikino žaisdamas golfą – vienintelę sporto šaką, išbandytą mėnulyje. Laidoje „Šok į profo kedus“ filmavimo metu žinomas vyras su bičiuliais Hariu Zenkovu, Gedu Saročka ir Domantu Šeškumi viešėjo Europos centro golfo klube, kur buvo apmokytas laikyti lazdą, smūgiuoti, žaidimo taisyklių ir... etiketo.
„Kosmosas. Visai kitoks sportas. Jam mano raumenys nepritaikyti. Tiems mažiukams sekėsi geriau,“ – juokėsi E. Eidėjus.
Keturių smūgių duobutę E. Eidėjus įveikė devyniais bandymais. Tiek pat smūgių prireikė H. Zenkovui, aštuonių pakako D. Šeškui, septynių – G. Saročkai.
Edgarai, žmonės kalba, kad golfas yra labiau šachmatai nei sportas. Bet prakaitas bėgo. Kokie įspūdžiai?
Golfas tikrai kitoks sportas, kuris reikalauja labiau technikos nei fizinės jėgos. Iš šono žiūrint viskas atrodo labai paprasta, lengva ir gražu. Bet tam, kad bent kažkas pavyktų, reikia labai klausytis, ką sako treneris, bandyti-bandyti-bandyti ir būti labiau atsipalaidavusiam. Tada yra šansų, kad pavyks. Reikia pamiršti, ką mokė krepšinio, imtynių, regbio treniruotėse ir pradėti viską nuo nulio. Judesiai gaunasi laužyti, bet bandant pavyksta. O šiaip golfas – įdomus sportas, kuris lavina ne tik kūną, bet ir leidžia mąstyti strategiškai, rinktis taktiką.
Tai vis dėlto golfas – sportas?
Taip. Vienas žaidimas 18-os duobučių aikštyne užtrunka kokias 4-5 valandas. Tu esi gryname ore, tu surenki 15 tūkstančių žingsnių, tu mojuoji lazda, degini kalorijas, atsipalaiduoji, išvalai galvą. Juk toks sporto tikslas?
Krepšinio aikštėje esi dominuojantis. Koks buvai golfo aikštyne?
Krepšinis man patogesnis, kadangi tai yra kontaktinis sportas, galiu pasistumdyti, išnaudoti svorį, šuolį. Golfe – atvirkščiai: jėga, masė, gabaritai visiškai neturi jokio pranašumo, o mano atveju net trukdė.
Pasakysiu taip: medis gali linkti, bet nemoka pasisukti (juokiasi). Golfą bandėme keturiese, ir visi plius minus mediniai. Smagu buvo vieniems į kitus žiūrėt.
Kas labiausiai patiko? Kas nepatiko?
Patiko pataikyti į kamuoliuką ir matyti, kaip toli jis lekia. Nekontroliuoji krypties, muši maždaug į tą pusę ir kuo toliau, kuo aukščiau skrenda, tuo labiau džiaugiesi. Krykštavom kaip pradinukai. Kai pataikyti nepavyksta, aišku, ima nervas. Juokais net lazdos tvirtumą bandžiau.
Sako, golfas yra viena traumingiausių sporto šakų. Hariui kitą dieną skaudėjo dilbius, Gedui susuko nugarą. Tu kitą dieną kažką jautei?
Kitą dieną jaučiau riešus, jų man niekada neskauda net po intensyvių treniruočių sporto salėje. Golfe, kaip ir visuose kituose sportuose, dirba specifiniai raumenys, sausgyslės, juos reikia pratinti ir treniruoti. Tas pats kitą dieną lauktų palaipiojus uolomis ar sužaidus kelias skvošo partijas. Jei kūnas nepratęs – skaudės.
Ką pavyko išmokti laidos filmavimo metu?
Aikštyne pavyko išmokti taisyklingai laikyt lazdą. Dar pavyko atlikti kelis gerus smūgius. Studijoje, aptariant patirtį, sužinojau daug įdomybių apie golfo žaidėjų uždarbius, apie jų asistentus, kurie ir krepšius nešioja, ir patarinėja ir guodžia. Sužinojau apie Tigerio Woodso pakilimus ir nuosmukius, apie Michaelo Jordano priklausomybę šiam sportui.
Galvojau, kad golfas yra absoliučiai neazartiškas, bet jeigu žaidi su draugų kompanija, azartas atsiranda labai greitai (juokiasi).
Grynas oras, tobula veja, saulė, ežeras, 18 duobučių, 15 tūkstančių žingsnių, etiketas, tyla, neįprastos taisyklės. Tai vis dėlto golfas – aristokratų žaidimas, ar tinka ir paprastiems žmonėms iš Kretingos, Prienų, Raseinių?
Manau, jau seniai golfas neturi kažkokių padėties visuomenėje, rango ar turto standartų, jį žaisti gali visi, jis nėra super brangus hobis. Tačiau tai sportas, turintis gilias tradicijas, istoriją, taisykles, kurias prieš pradedant žaisti reikėtų žinoti.
Pavyzdžiui?
Pavyzdžiui, patylėti varžovui ar kolegai smūgiuojant kamuoliuką.
Improvizuotose varžybose su H. Zenkovu likot paskutiniai. Tai tiek to talento ar taip gavosi netyčia?
Visur geras būt negali (juokiasi).
