„Nuo paskutinės pandemijos praėjo jau 40 metų, tad naujos pandemijos kilimo tikimybė bet kuriais ateinančiais metais apytiksliai sudaro 3–4 proc.“ – sako Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) direktorius Vytautas Bakasėnas.
Pandemija – šokas ekonomikai
Gripo pandemiją galima vadinti šoku šalies ekonomikai, per trumpą laiką sukeliančiu neigiamą poveikį tiek paklausai, tiek pasiūlai. Prognozuojant sunkios pandemijos ekonominius nuostolius taikoma prielaida, kad kiekviename sektoriuje susirgs 30 proc. darbuotojų, lengvos pandemijos atveju – 25 proc. Darbingo amžiaus asmenys nedirbs apytiksliai apie 3 darbo savaites arba dėl ligos, arba dėl rizikos užsikrėsti darbe, arba dėl artimųjų slaugos. Pirmiausia gripo pandemija paveiks sveikatos priežiūros sektorių: sveikatos priežiūros paslaugų paklausa ženkliai išaugs, trūks darbuotojų, nes dalis jų taip pat sirgs ar liks namuose slaugyti artimųjų, teigiama VVSPT pranešime.
Gripo pandemijos ekonominė žala gali būti mažesnė žemės ūkio sektoriuje, o didžiausia tuose sektoriuose, kurių produkcijai būtina vartotojų kongregacija (pramogų, viešbučių, rekreacijos, viešojo maitinimo ir kt. verslas). Dėl gripo pandemijos ženkliai sumažės mažmeninės prekybos apimtys. Ekonominio aktyvumo susilpnėjimas sumažins bendrąjį vidaus produktą. Sumažės pasitikėjimas verslu, trūks darbo jėgos (dėl darbuotojų sergamumo arba artimųjų slaugos), tiekimo sistema bus deformuota dėl transporto sistemos sutrikimo, išaugs įsiskolinimai ir finansinių įsipareigojimų nevykdymas, akcijų biržos nuosmukis ir kt. Ekspertų duomenimis, įvertinus gripo pandemijos neigiamą poveikį tiek paklausai, tiek pasiūlai sunkios pandemijos atveju bendrasis vidaus produktas gripo pandemijos metais sumažėtų 4 proc., o lengvos gripo pandemijos atveju – 1 proc.
Sunkiausia žinoma pandemija – 1918-ųjų ispaniškasis gripas
Nuo 1700 metų pasaulyje kilo 10–13 gripo pandemijų. Iš jų 3 buvo XX amžiuje. Paskutinė praūžė 1968 metais. Gripo pandemijos kildavo nereguliariais intervalais, kurie svyravo nuo 2 iki 55 metų. Taigi tikimybė, kad sulauksime pandemijos, kasmet vis didėja.
Iš 3 XX amžiaus pandemijų – 1918 m. ispaniškojo gripo, 1957–1958 m. Azijos gripo ir 1968–1969 m. Hongkongo gripo – sunkiausia buvo 1918-ųjų. Šios pandemijos metu susirgo 25–30 proc. pasaulio gyventojų, mirštamumo rodiklis svyravo nuo 2 iki 20 proc.
Prognozuoti sunku, bet būtina
Pasak VVSPT direktoriaus, nors ateinančios gripo pandemijos prielaidos nežinomos, tačiau įvertinus praeities pandemijas, nustatyti keli tikėtini būsimos pandemijos bruožai. Gripo virusas išplis plačiai per labai trumpą laikotarpį ir sparčiai kirs valstybių sienas. Sergamumo banga tam tikroje geografinėje teritorijoje kils labai greitai – per keletą savaičių. Per trumpą laiką staiga padidės sveikatos priežiūros paslaugų paklausa. Kiekvienoje geografinėje teritorijoje sergamumo banga truks nuo trijų iki penkių mėnesių. Antroji banga gali pasirodyti po 1–3 mėnesių po pirmosios pabaigos.
„Net ir turinčios pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius valstybės negali tiksliai nustatyti, kokia bus kita gripo pandemija. Prognozės tik padeda tinkamai pasirengti ir jai kilus kuo greičiau reaguoti ir taip sumažinti nuostolius, – sako Vytautas Bakasėnas. – Šiek tiek ramina tai, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir šalių, darančių matematinius gripo pandemijos modelius, duomenys leidžia tikėtis, kad būsimoji pandemija nebus tokia stipti kaip 1918-ųjų.“
Kaip teigia VVSPT direktorius, kovoti su pandemija padės tobulėjančios medicinos technologijos, geriau pasirengę ir informuoti sveikatos paslaugų teikėjai. Gydymui skubiai panaudojus antivirusinius vaistus galima ženkliai sumažinti infekcijos sunkumą ir mirtingumą. Globaliai organizuota epidemiologinės priežiūros sistema sudaro geras prielaidas greitai aptikti pandeminio gripo sukėlėją. Išskyrus pandeminį gripo virusą bus pradėta gaminti pandeminė gripo vakcina.
