Leidiniai „Vogue”, „Cosmopolitan”, „Daily Mail” ir „Glamour” taip pat ne kartą linksniavo G.Lisauskienės vardą, o „Blossom and Jasmine” puikuojasi tarp TOP10 geriausių Jungtinės Karalystės prabangias grožio paslaugas teikiančių kompanijų.
Moteris ryžosi papasakoti ne apie grožio verslo subtilybes, o apie... savo naująją krūtinę.
Kodėl nusprendėte pasididinti krūtis? Ar dėl dabar itin populiaraus tobulo kūno kulto, o galbūt dėl kompleksų?
Esu pasiruošusi papasakoti savo istoriją be jokių pagražinimų.
Visos mes turime kompleksų, ypač dėl savo nuogo kūno. Aš turėjau C dydžio krūtinę, tačiau norėjau šiek tiek didesnės, stangresnės, tobulesnės formos tam, kad, tarkime, paplūdimyje jausčiausi geriau, jausčiausi seksualesnė.
Norėjau labiau pasitikėti savimi, tai ypač svarbu dirbant grožio versle.
Ir nors buvo minčių ryžtis operacijai po atžalų gimdymo, nenorėjau daugiau laukti. Chirurgas patikino, kad ateityje maitinti kūdikį vis tiek galėčiau, o reikalui esant, būtų galima atlikti ir korekciją.
Tikriausiai tai nebuvo vienos dienos sprendimas...
Ne, aš ilgai apie tai galvojau. Kokius 3–4 metus. Viena draugė ryžosi operacijai, kita, – pagalvojau, ko aš dar laukiu? Reikia ir man.
Gruodžio mėnesį nuvykau į konsultaciją Londone ir štai dabar puikuojuosi nauja krūtine. Mano vyras mane labai atkalbinėjo, tikino, kad atrodau puikiai, bet aš pati taip nesijaučiau.
Neretai matome, kad net tobulų formų jaunos moterys linkusios kompleksuoti. Kas tam daro įtaką?
Visuomenės spaudimas, egzistuojantis grožio kultas. Spaudoje ir televizijoje apstu moterų, kurių kūnai – lygūs, oda – skaisti, krūtinė – didelė. Todėl ir aš pati ryžausi ne tik krūtinės didinimo operacijai, tačiau ir riebalų nusiurbimui.
Labai ilgai apie tai svarsčiau, ypač todėl, kad labai bijau kraujo, tačiau tai manęs nesustabdė.
Kodėl plastinėms operacijoms pasirinkote Lietuvą?
Jungtinėje Karalystėje tos pačios kvalifikacijos specialisto paslaugos atsieitų apie 25 tūkst. svarų. Lietuvoje aš išleidau 3,5 tūkst. eurų. Kokybė – ta pati.
Jungtinėje Karalystėje tos pačios paslaugos atsieitų apie 25 tūkst. svarų. Lietuvoje aš išleidau 3,5 tūkst. eurų.
Man buvo svarbu, kad klinika turėtų tinkamą įrangą, gerą reputaciją, o chirurgas – didelę patirtį. Taip ir buvo.
Žinoma, Jungtinėje Karalystėje galima rasti plastikos chirurgų ir už 2,5 tūkst. svarų, tačiau ar tai bus patikima? Štai turiu vieną pažįstamą, kuri dabar kamuojasi dėl asimetriškų krūtų ir kitų netinkamai atliktos operacijos padarinių.
Kaip manote, kokia pagrindinė moterų dvejojimo priežastis?
Kai nutinka kas negerai, išpučiamas burbulas ir visiems apie tai pasakojama. Kai viskas atliekama puikiai, niekas apie tai nekalba.
Moteris stabdo baimė, todėl aš ir pasakoju savo istoriją – noriu įkvėpti nebijoti.
Po sėkmingos operacijos į mane kreipėsi ir „Daily Mail”, o aš pati jau spėjau dalyvauti ir „ITV” laidoje. Jaučiuosi puikiai.
Daugybė Jungtinėje Karalystėje gyvenančių moterų vyksta į Lenkiją ar Turkiją plastinėms operacijoms. Kodėl ne į Lietuvą? Lietuva tam taip pat puiki vieta.
Kokia buvo reabilitacija po jums atliktų operacijų?
Iš tiesų, vos pabudusi po narkozės, laukiau, kada jau čia man bus blogai ir labai skaudės, tačiau to nebuvo. Čiupau už rankinėje esančio mobiliojo ir kibau į darbus.
Praėjus vos kelioms dienoms po operacijos, jau skridau į namus Jungtinėje Karalystėje.
Nejau viskas taip paprasta?
Aš iš tiesų jaučiausi žvali ir energinga. Nors mano operacija buvo išskirtinė ir gana kebli.
Kaip kitą dieną pasakojo mane operavęs plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Tautrimas Aštrauskas, jo 30-ties metų patirties istorijoje mano atvejis – itin retas.
Vietoj įprastos 40 min. trukmės operacijos, aš ant operacinio stalo praleidau dvi valandas. Pasirodo, mano audiniai yra labai kieti. Pakliuvau į labai geras rankas.
Žinoma, pasitaiko medicininių klaidų, ypač, jei kreipiesi į nepatyrusius plastikos chirurgus, o ir, manau, informacijos žmonės labai trūksta šia tema.
Būna ateini pas gydytoją, pasakai, kad nori tam tikros formos krūtinės, ir jis pritariamai linkčioja bei sako, kad padarys viską, ko pageidauji. Taip neturėtų būti. Kiekvieno mūsų kūnas yra skirtingas, fiziologija skiriasi, todėl ir sprendimai turėtų būti priimami individualiai. Gydytojas privalo būti atviras.
