Gal gerbėjams paaiškintumėte grupės pavadinimo kilmę? Dalis gerbėjų juokaudami skiemenuoja pavadinimą „Kas ta Neda?“, kiti yra girdėję apie garsųjį Peru antropologą ir ezoterinių kūrinių autorių Carlosą Castanedą, tačiau nėra visiško aiškumo.
Lukas: Jei teko skaityti C.Castanedos knygas, kažkiek tiesos yra tame, ką jis rašė ir jautė. Šiaip mūsų grupės pavadinimas nieko bendro su rašytoju C. Castaneda neturi. Grupės pavadinimo sutapimas su C.Castanedos vardu yra atsitiktinis, kaip ir sutapimas su džiazo dainininke Neda. Pavadinimas gimė, kai man paskambino tuo metu labai populiarios, dabar jau nebeegzistuojančios muzikos leidybos kompanijos „Koja Records“ atstovai ir pasakė, kad grupės pavadinimas bus „Kastaneda“. Aš patylėjęs pasakiau: „Gerai“ ir tik po to paklausiau: „Kodėl?“.
Jis paklausė, kodėl mes tyčiojamės iš žinomos atlikėjos, klausdami: „Kas ta Neda?“
„Koja Records“ atsakymo į mano klausimą neturėjo, jiems tiesiog grupės pavadinimas gerai skambėjo. Įdomiausia buvo kitą dieną, kai jau pasiskelbėm, kad yra tokia grupė „Kastaneda“, sulaukėm pakankamai pikto džiazo dainininkės Nedos prodiuserio skambučio.
Jis paklausė, kodėl mes tyčiojamės iš žinomos atlikėjos, klausdami: „Kas ta Neda?“. Nors iš tikrųjų šiek tiek tiesos šiame klausime buvo, nes ankstesnis grupės narys Kipišas iš tikrųjų nežinojo kas yra Neda. Klausimo dėl grupės pavadinimo kilmės iki šiol sulaukiame, kai duodame interviu.
Kaip apibūdintumėte savo atliekamą muziką? Kas jus įkvepia?
Dūnis: gana sunku apibūdinti. Šokam, trypiam ir dainuojam. Grojam populiariąją lietuvišką muziką.
Lukas: teoriškai, tai mūsų muzika yra popsas. Jei tiksliau, mūsų muzikinis stilius yra pakankamai savitas. Tarp mūsų dainų yra ir labai sunkių, kurių mes koncertuose neatliekame, ir popsinių dainų, kurias dažniausiai atliekame, jas labai mėgsta publika. Niekados nebuvome prisirišę prie vieno stiliaus ir jo neįvardinome. Dažniausiai tai būdavo pop, hiphopo, šiek tiek roko miksas.
Kokios muzikos patys klausotės laisvalaikiu?
Dūnis: klausausi, kas tuo metu miela širdžiai. Tai gali būti ir džiazas, ir techno. Klausomos muzikos amplitudė didelė – jei širdis dainuoja, aš tos muzikos klausau.
Lukas: man asmeniškai patinka sunkesnė muzika, esu senas „Metallica“, „Sepultura“, „Linkin Park“, „Limp Bizkit“, „Slipknot“ grupių fanas. Labiau mėgstu alternatyvią muziką, bet manau, kad muzikantai turi būti melomanai, klausytis visokios muzikos, kad pažintų muzikinį pasaulį. Esu atviras įvairiems muzikos stiliams.
Lyginant su ankstesniais metais, grupę „Kastaneda“ ne taip dažnai galima pamatyti scenoje. Kokie jūsų artimiausios ateities planai?
Lukas: šiek tiek patys save erziname, kad pradėjome mažiau kurti. Manau, kad kūrybinės pertraukos yra naudingos, nes atsinaujina kūrybingumas, atsiranda kūrybingumo proveržis. Tiesa, kad mūsų pasirodymai retesni, bet tai yra daroma pakankamai sąmoningai – mes tikrai pasirodome ne visur, ne visada ir ne bet kur.
Dūnis: yra šeima, kiekvieną savaitgalį nebesinori kažkur koncertuoti, norisi pabūti su savais.
Lukas: tikrai nesame ta grupė, kuri keturis kartus per savaitę koncertuoja.
Dūnis: nesakome, kad nereikia aktyvesnės muzikinės veiklos, scena yra miela, mums patinka koncertuoti, tačiau geriau tai daryti rečiau, bet kokybiškai, nei dažnai ir bet kaip.
Lukai, duodamas interviu Lietuvos žiniasklaidai, minėjote, kad anksčiau azartiškai siekėte populiarumo, tačiau dabar muzikos kūrybą vertinate kiek kitaip. Kas pasikeitė nuo jūsų kūrybinio kelio pradžios, kurį pradėjote kaip reperis Lukas? Kokiomis vertybėmis gyvenime vadovaujasi grupės „Kastaneda“ nariai dabar?
Lukas: mano muzikinė karjera prasidėjo 1997 m., tad dabartinės vertybės iš esmės skiriasi. Buvo ir kvailų laikotarpių, kada buvau gyvas noru išpopuliarėti. Manau, kad su amžiumi žmogaus vertybės natūraliai keičiasi.
Dūnis: reikėtų paminėti, kad yra vadinamoji „žvaigždžių liga“, kuria suserga visi be išimties muzikos atlikėjai. Tuomet atsiranda šlykščios manieros, nes išgarsėjęs žmogus mano, kad viskas turi būti pagal jo norus.
Lukas: šiuo metu visai kitokios vertybės, joms įtakos turi gyvenimo būdas, šeima. Negalima teigti, kad esame tokie, kokie buvome prieš dešimt metų. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie mūsų dainas. Keičiasi mūsų pasaulėžiūra, muzikos stilistika, mados.
Dūnis: natūralu, kad viskas keičiasi – dainų kokybė, garsai. Seki pasaulines tendencijas. Kažką bandai derinti su savo kūryba. Vyksta evoliucija muzikoje.
Lukas: puikiausias pavyzdys – daina „Mūsų fiestos“. Jei dabar reikėtų šią dainą kurti, abejoju, ar būtume sugalvoję tokį dainos tekstą.
Dūnis: toje dainoje yra frazė: „Nes mes jauni, išsėdėt vietoj negalim“, jau dabar dainuojant abiturientų išleistuvėse suabejoji dėl šių žodžių – esi dvigubai vyresnis nei publika, kuriai groji. Lukas: kartais peraugi dainas, daina kaip ir gyva, bet pats pasikeitei ir negalvotum taip elgtis, kaip kadaise.
Lukai, jūsų gerbėjai dar pamena unikalų, prieš kelioliką metų Lietuvoje įgyvendintą projektą (dainą „Laikas“) kartu su tenoru, maestro Virgilijumi Noreika. Dabar, kai užsiimate ne tik muzikos atlikimu, bet ir prodiusavimu, ar nekyla minčių dėl naujų unikalių muzikinių projektų?
Lukas: iš tikrųjų, nemąsčiau, ir galiu pasakyti kodėl. Visų pirma, mano ir maestro V.Noreikos duetas gimė pakankamai spontaniškai, tai nebuvo ilgai galvotas komercinis projektas, todėl rizikavome, mat jis galėjo ir neįvykti. Tačiau maestro pasirodė turįs teigiamą požiūrį į eksperimentus. V. Noreika sutiko ir neišsigando sudalyvauti šiame projekte, ko šiaip aš labai bijojau.
Eidamas pas maestro su dainos žodžiais ir natomis tikėjausi klausimo: „O kas tu toks?“, bet jis peržvelgęs natas ir žodžius geranoriškai sutiko. Po šio projekto minčių dėl tolesnių unikalių projektų prodiusavimo nekilo, nes manau, kad tokie projektai turi gimti natūraliai, be jokių išankstinių planavimų. Tokie projektai turi įvykti laiku ir vietoje.
Ar dažnai tenka groti Jungtinėje Karalystėje? Kuo vietiniai klausytojai skiriasi nuo Lietuvos klausytojų?
Lukas: neseniai dalyvavome lietuviškoje Joninių šventėje Jungtinėje Karalystėje. Net nesijautė, kad esame Anglijoje. Aplinkui šašlykai, šakočiai, lietuviškas alus, graži gamta. Jautėmės kaip Lietuvoje.
Dūnis: buvo geras renginys ir puiki publika.
Lukas: Jungtinėje Karalystėje buvome mažiausiai 10 kartų. Tiesa, reikia paminėti, kad dažniausiai „užstringame“ pačiame Londone, nesame buvę kituose miestuose. Jungtinėje Karalystėje lietuviška publika gal šiek tiek nuoširdesnė, nes jaučiasi, kad žmonės išsiilgę lietuviškų pramogų. Lietuvoje, ypač didesniuose miestuose, publika yra labiau išlepinta lietuviškų renginių.
