– Rūta, jau 11 metų gyvenate užsienyje, esate ištekėjusi už pasaulyje garsaus muzikanto, sukūrėte savo verslą. Turbūt ne viena moteris sakytų, kad toks gyvenimas – tikra svajonė. O ar jūs pati apibūdintumėte taip savo dabartinį gyvenimą?
– Tikrai taip – pati kartais turiu įžnybti sau, kad suvokčiau, jog tai ne sapnas. Gal tik eiliškumas būtų: savo pašaukimo ieškojimas, kelionės, verslo kūrimas ir tik galiausiai – šeima. Ir ne todėl, kad aš jos nenorėjau, bet tam reikėjo natūraliai subręsti. Juolab, sėkmingos moterys patrauklesnės sėkmingiems vyrams (šypsosi). Mano istorija – tikrai ne pelenės, kurią sukūrė ir/ar išgelbėjo užjūrių princas. Esu labai nepriklausoma. Aš pati susikūriau save, savo namus, į kuriuos atėjo mano vyras, o dabar ir labai lauktas kūdikis.
– Su kokiais sunkumais teko susidurti siekiant savo tikslų – verslo, šeimos, gražaus gyvenimo?
– Sakyčiau, kad viską pasiekiu savo darbu, prakaitu ir atkaklumu. Sunkiai prisiminčiau atvejus, kai galėčiau surikti, jog čia man tai nuskilo! Bet už pastangas paprastai būnu dosniai apdovanota. Labai linkiu savo dukrelei paveldėti mamos savarankiškumą, tvirtumą, užsispyrimą ir gerumą. Savo vyrą sutikau būtent tuo metu, kai buvau visiškai nusivylusi santykiais, ypač gyvenant Londone, kur paplitę „disposable“ (trumpalaikiai, vienos nakties – aut. past.) santykiai.
Gražų ir pilnavertį gyvenimą pradėjau kurti tuo metu, kai palikau tėvų namus. Gal todėl man išskirtinai svarbu gražūs ir jaukūs namai. Tai man suteikia emocinio stabilumo. Jaukūs namai, kuriuose apstu augalų, meno dirbinių, nuotraukų, juoko ir naminio maisto kvapo. Nuo praėjusių metų mes įsikūrėme Pietų Prancūzijoje įspūdingo grožio italų patricijų minipilaitėje (minichateaux), esančioje Faynece regione, netoliese Grasas, Kanai.
– Esate lietuvė, bet kurį laiką gyvenote ir Australijoje, ir Londone, galiausiai – Pietų Prancūzijoje...
– Taip, bet savo gyvenimo kelionę pradėjau gan vėlokai dėl vėlyvų studijų ir dėl močiutės, kuri man buvo labai svarbi ir dėl kurios negalėjau studijuoti užsienyje. Labai siūlyčiau išbandyti save įvairiuose amplua. Niekas kitas taip neužgrūdina ir nesubrandina kaip gyvenimiška patirtis svečioje aplinkoje. Tokiu būdu išmokstama adaptuotis, tolerancijos ir apskritai vertinti gyvenimą.
Mano santykis su Lietuva dabar – šiltas ir kiek romantizuotas. Tačiau, neslėpsiu, aš esu laiminga galėdama rinktis, kur auginti vaikus ir kur gyventi bei realizuoti savo svajones.
– Kaip atsidūrėte Londone? Ar buvo sunku pritapti prie britų? Sakoma, kad jie ganėtinai šalti žmonės.
– Atsitiktinai. Po Australijos jaučiausi, kad nebegaliu likti Lietuvoje, jaučiausi lyg peraugusi lietuviškus marškinius. Norėjosi kokio nors lūžio, nežinomybės, didelių planų įgyvendinimo, miesto ūžesio ir nesiliaujančio gyvenimo džiaugsmo. Tą ir gavau Londone, viską su kaupu (juokiasi).
Draugai Londone iš tiesų pradžioje buvo ne britai. Bet Londone kitaip ir nebūna. Net su vyru susipažinau per mūsų bendrą bičiulį olandą. Labai gaila šiuo metu stebėti atvirkštinį procesą (postBrexit), kai europiečiai masiškai palieka ši megapolį. Londonas jau nebėra toks, koks buvo prieš dešimt ir daugiau metų. Deja.
Nepaisant to, Londonas ir toliau bus mano pirmoji meilė. Miestas, kuriame radau savąją meilę, kuris užgrūdino mane ir davė tai, ko namuose taip trūko – polėkį ir dvasinę ramybę.
Dėl britų šaltumo... Londonas – miestas, kuriame visi nori būti anonimais ir tai gali sukurti klaidingą įspūdį, jog žmonės čia šalti, tačiau tai tik Londono fenomenas. Jei daugiau pakeliautumėte po Didžiąją Britaniją, pastebėtumėte daug šiltų žmonių. Man teko pabūti įvairiose Didžiosios Britanijos dalyse ir galiu tai patvirtinti. Paulas irgi didžiąją savo jaunystės dalį praleido Liverpulyje, kur ir susikūrė OMD.
– Londone pradėjote savo verslą, 2015-aisiais čia įkūrėte nišinių kvepalų „Art de Parfum“ prekinį ženklą, vėliau gausiai apdovanotą prestižinių apdovanojimų ceremonijose. Kaip atradote šią nišą?
– Tikriausiai dėl susiformavusio įpročio pirkti „Duty Free“ parduotuvėse, kai keliaudavau darbo reikalais ir pamėgau leisti pinigus bei skirti laiką dalykams, kurie man teikia džiaugsmą. Pasąmoninga trauka kvapams ir skoniams užgimė gerokai anksčiau, nei supratau turinti jautrią uoslę.
– Atrodo, tai labai konkurencinga rinka. Stereotipiškai, moteriai rūpintis verslu turėtų būti sudėtinga, galbūt jūs galėtumėte paneigti šią paplitusią nuomonę?
– Grožio industrija – iš esmės viena konkurencingiausių. Bet man tik dar įdomiau.
Nuo jaunystės dirbau stipriai konkuruojančiose srityse – mobiliųjų telekomunikacijų, FMCG ir kitose. Teko konsultuoti įvedant į rinką įvairius prekinius ženklus tiek Australijoje, tiek JK.
Aš savęs neidentifikuoju kaip moters, darančios verslą. Nepriklausomai nuo lyties aš susidurčiau su panašiomis problemomis, kurias reiktų spręsti. Atvirkščiai, moteriškumas, o dabar ir motinystė, padeda santykiuose su žmonėmis. Tapau žymiai supratingesnė, švelnesnė, sugebanti atsiriboti nuo neesminių dalykų.
– Kas, jūsų įsitikinu, svarbiausia kuriant verslą? Pažintys, pinigai, o galbūt asmeninės savybės – ryžtas, drąsa?
– Nepriklausomai nuo šalies, verslą teks pirmiausia kurti pačiam su savimi, o tik po to su kitais, tad emocinis stabilumas ir tvirtumas – svarbiausia. Tiek drąsa, tiek ryžtas ir nenuleidimas rankų – nuolatiniai verslo palydovai. Taip pat būtinas nuolatinis mokymasis ir smalsumas.
– Didžiojoje Britanijoje susipažinote ir su savo vyru. Papasakokite judviejų pažinties istoriją. Ar daug konkurenčių teko nurungti?
– Skirtingai nei versle, asmeniniuose santykiuose aš negalvoju apie konkurentes. Netikiu, kad kažką reikia „nurungti“. Meilės neužprogramuosi, ji arba gimsta ir gyvena, arba ne.
Mes su Paulu susipažinome gan sudėtingu mums abiem laiku. Tai įvyko viename bendro bičiulio koncerte, Londone, Noting Hile. Tarp mūsų iškart užsimezgė graži ir šilta draugystė, ilgainiui virtusi romantiškais santykiais. Paulas – džentelmeniškas ir jautrus žmogus, mus vienija panašus humoro jausmas, labai daug bendrų pomėgių, muzika, esame aistringi teniso žaidėjai. Sunku tokiam vyrui atsispirti (juokiasi).
– Kaip klostėsi judviejų santykiai, kas buvo iniciatorius?
– Paulas po lemtingo susitikimo Noting Hile pasisiūlė mane pavėžėti namo. Mes gyvenome gana priešingose Londono pusėse, bet sakė, kad jam pakeliui. Aš sutikau. Apsikeitėme kontaktais, nors aš net telefono numerio iškart nedaviau, tik elektroninį paštą.
– Susituokėte 2018-aisiais. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti būnant žinomo žmogaus žmona?
– Išsiskyrimas dėl gastrolių, ko gero, sunkiausia. Visa kita – abipusiai malonūs dalykai, pavyzdžiui, pripažinimas, gerbėjai. Aš natūraliai tapau jo gyvenimo dalimi. Dabar dar ir mažylė papildė mūsų gretas. Buvo labai smagu gauti šūsnius gėlių ir OMD atributika išmargintų naujagimio drabužėlių Lily gimimo proga.
– O ar pati esate OMD grupės, kurioje muzikuoja vyras, gerbėja?
– Iš pradžių nebuvau, nes žinojau tik 10-ojo dešimtmečio, kuomet OMD nariai Andy ir Paulas buvo išsiskyrę kaip grupė, muziką. Man labiau patiko ankstyvoji ir vėlyvoji OMD kūryba.
– Neabejoju, kad su visame pasaulyje žinomu atlikėju bendrauti turėtų būti sudėtinga – kaip ir minėjote, kelionės, koncertai, nuolatinis gerbėjų dėmesys. Kokia tuomet yra judviejų gerų santykių paslaptis?
– Mes labai palaikome vienas kitą. Paulas man padeda versle. Jis juk jau 40 metų sėkmingai vykdo savo muzikinę veiklą, tad kartais man naudingos jo įžvalgos. Kartais prireikia pagalbos mano sandėlio organizavime, esame ne vieną paletę pakrovę ir iškrovę (juokiasi).
O aš esu tarsi jo inkaras namuose, rūpinuosi namų jaukumu, esu visada pasiryžusi bet kada šokti į lėktuvą ir skristi savaitei ar dviem praleisti laiko kartu su Paulu, kai jis koncertuoja. Puiku, kad mano verslas man suteikia lankstumą.
Dabar su dukrele bus kiek sudėtingiau viską mesti ir lėkti oro uostą, bet vis tiek įveikiama. OMD sukūrė mums šeimos kambarį, kuriame galime patogiai įsikurti koncerto metu. Net neabejoju, kad dukrelės tėtis pasirūpins, kas mes galėtumėme prisijungti prie jo, kai tik bus galimybė.
– Kas jūsų gyvenime dar spėjo pasikeisti tapus mama?
– Supratau kad motinystė sukelia priklausomybę. Nuolat esu euforijos būsenos. Negaliu būti be dukters, galvoju apie ją net miegodama. Tapau priklausoma nuo savo kūdikio poreikių, galiu visą dieną žiūrėti į ją ir myluoti. Visi kiti dalykai gyvenime natūraliai tapo šalutiniais. Man buvo labai malonu matyti, kaip dukrelės atsiradimas taip pat pakeitė ir Paulo prioritetus. Mes tarpusavyje varžomės, kas kiek laiko praleis su Lily (juokiasi).
– Paulas iš ankstesnių santykių turi dukrą, kuri jau suaugusi moteris. Todėl, įsivaizduoju, vėl galėdamas nešioti ant rankų naujagimę jaučiasi pakylėtas?
– Jis tarsi apimtas ekstazės, džiaugiasi ir jo neapleidusia energija, kuri leidžia įsitraukti į dukters auginimą. Žinoma, tenka susidurti su iššūkiais, kadangi gastrolės itin vargina, todėl dukra negali būti su juo taip dažnai, kaip norėtų. Tačiau Paulas ketina koncertuoti trumpesnėmis atkarpomis, kad matyti, kaip ji auga, galėtų gyvai, o ne per vaizdo skambučius.
-
Hana Šumilaitė – išskirtiniame interviu: „Senti dviese yra didžiulė laimė, gaila, man nepasisekė“
-
Retai interviu dalijanti A.Petravičienė – atvirai: apie „falšyvus“ žmones, praradimus ir tvirtą šeimos sieną
-
Pirmagimį su krepšininku B.Motumu sūpuojanti Martyna atvirai: „Dėl tokio gyvenimo teko daug paaukoti“
