„Ar galėčiau svarbiausią dieną gyvenime vilkėti močiutės suknele? Po šios fotosesijos mano atsakymas – taip. Sudalyvavusi fotomenininkės Viktorijos Kuhlins fotosesijoje ir tapusi netradicine nuotaka, aš užsikrėčiau nesenstančia klasika“, – sakė G.Valaitytė. Ji prisipažino besidžiaugianti, kad fotomenininkė ją susirado ir pasiūlė tapti nuotaka jos fotografijų parodoje.
 |
| Viktorijos Kuhlins nuotr./Gintarė Valaitytė |
„Tapau netradicine nuotaka – juodai nulakuoti nagai, suvelti plaukai, basos kojos, jokių aukštakulnių, trisdešimties metų senumo suknelė. Fotosesija vyko „Belmonte“, jaučiausi kaip nuotaka uždaryta dvare – senų plytų sienos, didžiuliai mediniai langai, antikvariniai baldai, tamsa ir žvakės. Prisipažinsiu, keletą kartų net išsigandau, kad kažkas mus stebi, kad kažkas vaikščioja už nugaros, nors buvau tik aš ir V.Kuhlins“, – prisipažino Gintarė. Jos teigimu, didelės erdvės, tamsa, tyla, žvakių šviesa, keisti sukrebždėjimai sukėlė įtampą ir padiktavo fotosesijos nuotaiką.
„Manau, nebūtina vaikytis to, kas madinga, svarbiausia ieškoti ir tą ypatingą dieną išlikti savimi. Jei arčiau širdies klasika – prašom, jei retro – kodėl gi ne? Pavyzdžiui, aš mielai senus daiktus, rūbus prikelčiau dar kartą atgimti, tad kodėl neužsidėjus perlų vėrinio, kuriuo pasipuošusi prie altoriaus žengė mano mama?“ – retoriškai klausė grupės „ŠarkA“ narė.
