„Norėjome atrinkti vertingus alternatyvaus gydymo metodus ir leisti juos taikyti tinkamas žinias turintiems žmonėms. Visokie šarlatanai ir apsišaukėliai būtų likę už barjero, – teigia grupės, ketinusios į įstatymų ribas įsprausti alternatyvius gydymo metodus, iniciatorius, akademikas prof. Jurgis Brėdikis. – Jau trejus metus spaudžiame Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) imtis darbo. Tiesa, prieš metus buvo sudaryta darbo grupė, bet ji nė karto nesusirinko.“
Pasak J.Brėdikio, žmonės, taikantys alternatyvius gydymo metodus, neprivalo turėti nei licencijos, nei specialaus išsilavinimo. Tik keleto sričių, pavyzdžiui, akupunktūros, refleksoterapijos, specialistai turi baigti kursus universitetuose ir gauti išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.
SAM Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Vytautas Radavičius taip pat pripažįsta, kad nėra nė vieno teisės akto, kuris reglamentuotų alternatyvius gydymo metodus.
Abejotinam gydymui – milijardai
Civilizuoto pasaulio sveikatos priežiūros įstaigose taikomų gydymo metodų veiksmingumas įrodytas mokslo tyrimais. Nors alternatyviosios medicinos metodų poveikis dažniausiai nėra įrodytas, vis dėlto jie labai populiarūs. JAV nacionalinis sveikatos apsaugos centras paskelbė, jog šios šalies gyventojai už alternatyviosios medicinos paslaugas užpernai sumokėjo maždaug 34 mlrd. dolerių (81 mlrd. litų), o tai beveik trečdalis sumos, išleidžiamos oficialioms gydymo paslaugoms. Panašius skaičiavimus 2002 metais atliko britai – alternatyviam gydymui jie išleido 125 mln. svarų sterlingų (625 mln. litų).
Užuodę greitus pinigus, Maskvos (Rusija) ekstrasensai ir žiniuoniai įkūrė profsąjungą, „kad galėtų efektyviau kovoti su Sveikatos apsaugos ministerija“. Mat jos atstovai kategoriškai atsisako pripažinti šių specialistų privačiuose kursuose įgytus diplomus. Nepaisydami to, žiniuoniai taip išplėtojo savo paslaugas, kad Rusijos Dūma užpernai palaimino įstatymą, draudžiantį reklamuoti okultines paslaugas ir gydymą. Tuomet skelbta, kad Rusijoje yra net 800 tūkst. gydytojų, užsiimančių netradiciniais gydymo metodais ir tam neturinčių licencijos. Pagal šios šalies įstatymus po specialios ekspertizės licenciją gali gauti tik liaudies medicinos specialistas.
Kiek pinigų alternatyviosios medicinos paslaugoms išleidžiama Lietuvoje, niekas nė nebandė skaičiuoti, tačiau akivaizdu, jog tokios paslaugos labai populiarios.
Kaltės neprisiima
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaiko raidos centro direktorė dr. Jovita Petrulytė teigia, kad į specialistus besikreipiantys tėvai labai dažnai nori išbandyti alternatyvius gydymo metodus. „Nesiekiame jų atkalbėti. Svarbiausia, kad alternatyvus gydymas neatitrauktų pacientų nuo mūsų rekomenduotų neabejotinai efektyvių metodų taikymo. Žinoma, savo ruožtu stengiamės informuoti tėvus, ką žinome apie alternatyvių metodų pranašumus ir trūkumus“, – sako gydytoja.
Pasak specialistės, neįgaliems vaikams taikomi alternatyvūs metodai kenkia ne tiek jų sveikatai, kiek šeimos gerovei. Mat pagal kai kuriuos jų su vaiku privaloma intensyviai dirbti po keliolika valandų kasdien. Šeimos gyvenimą tai paverčia pragaru, kyla skyrybų pavojus, didelę psichologinę žalą patiria kiti vaikai. Nerimą kelia ir tai, kad niekas nežino tikslaus pratimų kiekio. Tėvams paprastai pasakoma: kuo daugiau – tuo geriau. O jei metodas neveiks, vadinasi, per mažai dirbai. Kitaip tariant, kaltė suverčiama ir taip kritiškos psichologinės būklės tėvams.
Moka per daug
Be to, pinigų suma, kurios prašoma už alternatyviąją terapiją, dažnai yra neadekvati paslaugoms. „Kad galėtų Rusijoje gydyti vaikus kamieninių ląstelių injekcijomis, kai kurių pacientų tėvai pardavė butus. Tačiau nėra įrodymų, kad šios injekcijos teigiamai veikia centrinę nervų sistemą. Vėliau tie žmonės guodėsi, kad nebeturi pinigų šeimos reikmėms“, – pasakoja J.Petrulytė.
Kiek pinigų alternatyviosios medicinos paslaugoms išleidžiama Lietuvoje, niekas nė nebandė skaičiuoti, tačiau akivaizdu, jog tokios paslaugos labai populiarios.
Apmaudu, kai tėvai neįstengia nupirkti vaikui specialios kėdės, o pinigų brangiems maisto papildams suranda. Realus pavojus sveikatai kyla tuomet, kai gimdytojai perša savo atžaloms smegenis „maitinančius“ augalinius preparatus ar ypač dideles dozes vitaminų. Dažniausiai tokie „vaistai“ atvežami iš Rusijos, kai kurie jų taikytini vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems insultą. Skiriami vaikams, šie preparatai gali sutrikdyti inkstų, kepenų veiklą, sukelti traukulius. „Ant preparatų pakuočių neretai rašoma, kad šalutinio poveikio jie neturi. Vadinasi, šie produktai arba neveikia, arba nėra tinkamai ištirti“, – teigia J.Petrulytė.
Anot specialistės, kuo brangesnis metodas, tuo labiau tikima jo poveikiu. „Kai smegenims skirti preparatai buvo labai brangūs, jie veikė geriau nei dabar, jiems atpigus. Taip pasireiškia placebo efektas“, – tvirtina J.Petrulytė.
Ji priduria, jog licencijuotiems gydytojams vertėtų pasimokyti iš alternatyvios terapijos specialistų, kurie daug laiko skiria paciento gyvenimo būdui, dietai aptarti, bendravimui, prisilietimui.
Kai nenori operuotis
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ginekologė dr. Danguolė Vildaitė teigia, kad alternatyvių gydymo metodų paprastai ieško nenorinčios operuotis moterys. Informacija apie juos eina iš lūpų į lūpas, – žiniuoniai, gydantys ginekologines ligas, viešai nesiskelbia. Vienas populiariausių būdų – žolelių mišiniai. Gydytoja sako, kad tinkamai parinktos jos gali truputį padėti. Kad ir medetkų arbata: ji slopina uždegimą, gali sumažinti hormoninių cistų atsiradimo riziką. Tačiau tokios cistos neretai išnyksta ir pačios. Dilgėlių nuoviras pristabdo miomų augimą. „Bet kad miomos būtų išnykusios, mano praktikoje nepasitaikė, – tikina specialistė. – Visas moteris, kurioms buvo numatytos operacijos, teko operuoti.“
Pacientės neretai prisipažįsta naudojančios dabar madingus higieninius įklotus su magnetine juostele. Jos mano, kad šie gali išgydyti kai kurias moteriškas ligas, pagerinti sveikatą. Užkalbėjimų ir būrimų griebiamasi bandant įveikti nevaisingumą. „Ekstrasensai galbūt ir gali padėti, kai pora yra sveika, bet negali susilaukti vaikų dėl psichologinių problemų. Tačiau neleistina, kad žmogus kreiptųsi į ekstrasensą dėl onkologinės ligos. Juk laikas eina, liga vystosi. Gali atsitikti, kad gelbėti ligonį bus per vėlu“, – įsitikinusi specialistė.
Neseniai paskelbti danų mokslininkų tyrimų duomenys rodo, kad moterų, kurios tikisi susilaukti vaikų padedamos alternatyvių gydymo metodų, pavyzdžiui, refleksoterapijos, akupunktūros, vaistažolių ir aromaterapijos, tikimybė pastoti yra net 30 proc. mažesnė nei tų, kurios nesigydė tokiais metodais. Kodėl taip yra, mokslininkai dar neišsiaiškino.
Gydytojui – bausmė, šarlatanui – nieko
Lietuvos valstybinėse ligoninėse gydymo procesas griežtai reglamentuotas. Anot D.Vildaitės, privačiose įstaigose įstatymai nedraudžia medikui ir pacientui susitarti dėl alternatyvaus metodo išbandymo. Tačiau gydytojas privalo rinktis tik tuos metodus, kurie nekenkia pacientui. Žalos pacientui atlyginimo tvarka mūsų šalyje gana reglamentuota: ligoniui pakenkęs gydytojas rizikuoja ne tik reputacija ir licencija, bet gali atsidurti ir kalėjime. Tokių atvejų Lietuvoje būta.
„Profesionalai moka įvertinti paciento būklę, suteikti įvairiapusę pagalbą. Tačiau atsiranda žmonių, kurie, net ir nebaigę kvalifikuotų mokymų bei neįgiję medicinos žinių, siekia gydyti kitus. Nors savo veiklą jie vadina alternatyviąja medicina, iš tiesų tai yra neteisėta veikla“, – teigia SAM Sveikatos priežiūros išteklių skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas.
Pasak Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorės pavaduotojos Ramunės Vaitkevičienės, alternatyvioji medicina nėra sveikatos apsaugos sistemos dalis, todėl šių paslaugų kokybės inspekcija nekontroliuoja. „Naudotis šiomis paslaugomis ar ne – pačių žmonių reikalas“, – teigia ji. Tad nukentėjusieji greičiausiai negalės tikėtis šios institucijos pagalbos, o į teisėsaugą kreipiamasi labai retai.
