Savo sėkmės istorija Vytautas Mockevičius jau šį šeštadienį pasidalys TV3 laidoje „Amžius – ne riba“.
Prieš daugiau nei 30 metų įtemptą vadovaujamą darbą dirbęs V.Mockevičius pajuto, kad trinka sveikata: atsirado nuovargis, dusulys lipant laiptais, padidėjęs kraujospūdis. Gydytojai, nustatę širdies veiklos sutrikimus, nieko gero nežadėjo. Pranašavo, kad iki gyvenimo pabaigos jis bus kardiologų pacientu, patarė baigti darbus, išeiti į išankstinę pensiją.
„Aš išpūčiau akis, galvojau, negi dabar, dar nesulaukęs pensijos, turiu būti nurašytas?“ – su prognoze nenorėjo susitaikyti vyras.
Todėl, atsitiktinai sužinojęs apie trijų savaičių trukmės sveikos gyvensenos stovyklą Šventojoje, Vytautas susigundė joje dalyvauti. Ten įgijo vertingų žinių, pažino kitokį gyvenimo būdą ir suprato, kad tai gali būti raktas į geresnę savijautą. Grįžęs iš stovyklos, kasdienybėje ėmė taikyti įgytas žinias, dar labiau domėtis sveika gyvensena. Po truputį pakeitė mitybą, į dienotvarkę įtraukė mankštas, bėgiojimą, grūdinimąsi.
Netrukus Vytautas įkūrė Alytaus sveikuolių klubą „Ryžtas“ ir ėmė dalintis žiniomis su kitais sveikiau gyventi norinčiais žmonėmis, organizuoti mankštas, maudynes šaltame vandenyje.
Nors prieš kelerius metus vadovavimą šiam klubui perleido jaunesnei kartai, jis ir dabar nestokoja veiklų. Viena iš jų – mankštų senjorams vedimas. Vyriškis pastebi, kad, į mankštas atėję susirūpinusiais veidais, pabendravę ir pasportavę žmonės išsiskirsto su šypsenomis.
Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narys įsitikinęs, kad pradėti stengtis dėl savęs, sveikiau gyventi verta bet kuriame amžiuje. Jo manymu, rūpinimasis savimi, netingėjimas kasdien ką nors padaryti savo sveikatos labui yra geriausia meilės sau išraiška. „Niekada nėra vėlu, jeigu ne per vėlu. Nes jei jau guli ir tave reikia kiloti... Nors irgi galima bent nuotaiką atgaivinti, – laidoje sako Vytautas. – Svarbu neapsileisti, jeigu mylime save. Deja, dažnai nemylime...“
Sveikuolis laidoje pabrėžia, kad rūpintis savimi reikia kompleksiškai – duoti peno ne tik kūnui, bet ir dvasiai.
„Žmogus turi ne tik fizinį, bet ir dvasinį kūną, tad maisto reikia abiem. Fiziniam kūnui reikia saikingai duoti šviežio, gero maisto, jam reikia mankštos, grūdinimosi, taisyklingo kvėpavimo. Tačiau taip pat svarbu galvoti apie tai, ką gero savo darbu gali padaryti ne tik sau, bet ir kitiems. Tada tas darbas įgyja aukštesnę prasmę, tampa dvasiniu penu. Mūsų dvasiniam kūnui taip pat be galo reikia meilės. Bet meilė turi būti nesavanaudiška“, – kalba Vytautas, aplink save žmones buriantis ne tik sveikuoliškomis idėjomis, bet ir pozityvumu.
Pašnekovo įsitikinimu, jeigu pasotiname dvasinį kūną, tai teigiamai veikia ir mūsų fizinę sveikatą, o kompleksiškas rūpinimasis savimi padeda atsikratyti ligų. Savąją sveikatos formulę atradęs Vytautas sako jau 33-ejus metus nebevartojantis vaistų.
