„Patekusi į prabanga dvelkiantį Pano malonumų labirintą publika nežinos, ką pamatys ar sutiks už kiekvieno kampo, – paslaptingai apie būsimą vakarėlį kalba Gytis, kuris yra didelis pabėgimo, ypač – siaubo, kambarių mėgėjas. – Tačiau šiame renginyje nebus nei siaubo, nei pabėgimo, bet intriga, įtampa, nežinomybė, paslaptis pasitiks už kiekvieno kampo ir lydės viso vakaro metu.“
Anot jo, yra didelis iššūkis, kaip papasakoti apie renginį ir išlaikyti jo paslaptingumą. Visgi, Gytis prasitaria, kad išskirtinis ne tik renginio konceptas, bet ir jo erdvė – ne tik dėl griežtų ribojimų, bet ir dėl to, kad pati vieta dalies visuomenės yra apipinta mitais, intriguojanti, paslaptinga, nepažįstama. Pano labirintas bus kuriamas privačiam vakarui uždaromose kazino patalpose. Taigi, ir renginio tema, ir vieta – originalios.
„Jei reikėtų palyginti „Pano labirinto“ konceptą su kokiu nors žinomu kūriniu, sakyčiau, kad jame galima atrasti daug „Vasarvidžio nakties sapno“, kuriame žmonės žaidžia beprotišką meilę apsvaigę nuo geismo ir stebuklingų burtų. Šis kūrinys labai gerai nupasakoja intrigą, kuri kiekvieną renginio dalyvį skatins eiti ieškoti ir atrasti“, – dar daugiau intrigos prideda Pano įkūnytojas.
Graikijos mitologijoje dievas Panas siejamas su miško platybėmis, muzika, kūniškais troškimais, o krikščionybė dėl išvaizdos – ragų ant galvos ir ožio kojų – jį prilygina Šėtonui ir demonizuoja, vaizduoja perdėtai seksualiai. O koks bus lietuviškasis Panas, kurį įkūnys G.Ivanauskas?
„Galutinai lietuviškasis Panas susikurs per paskutinę repeticiją, bet jame manęs bus nemažai, juk nuo savo herojaus aktorius negali visiškai pabėgti, – šypsodamasis tikina Gytis. – Tai bus mano Pano variantas: juk kai kurios Pano savybės yra labai gytiškos, o Gyčio – paniškos. Bet paliksiu intrigą ir šių savybių neatskleisiu, susirinkusieji ir mane pažįstantys, neabejoju, patys atpažins, kur Panas susiplakė su Gyčiu, o kur ne.“
Pano labirinto vakarėlio siela primena, kad jam yra tekę dirbti ir su mažais, ir su areniniais renginiais, o jo „arkliukas“ – teatras, tad teatrališkų motyvų bus gausu ir naujajame jo kūrinyje.
„Publika visą laiką nori išskirtinumo, intrigos, būti nustebinta. Prieš porą dešimtmečių publika turėjo mažiau pasirinkimo galimybių, buvo mažiau įnoringa, nes tiesiog „imdavo“ tai, kas negausiai buvo siūloma. Šiandieninė publika liberalesnė, išsilavinusi, mačiusi daugiau pasaulio, todėl ją nustebinti sunkiau, – pripažįsta G.Ivanauskas, kūręs ne vieno vakarėlio intrigas. – Geras renginys, kaip ir geras teatras turi palikti įspūdį, padaryti tam tikrą poveikį, – tuomet jis yra pavykęs. Ir man kaip kūrėjui, ir manau publikai mažiausia įdomūs taip vadinami nepralošiami iš renginio į renginį keliaujantys triukai, kurie yra įspūdingi, bet nuvilia, kai supranti, kad tai jau esi kažkur matęs.“
G.Ivanauskas pasakoja, savo kuriamais renginiais, pasirodymais, personažais siekia ne tik efekto, bet ir poveikio, kad žmoguje kažkas įvyktų, kad iš renginio jis išsineštų ne tik spalvas, muziką, bet ir žmogiškąjį faktorių, apie ką galvotų dar ilgą laiką renginiui pasibaigus – tai, kas paliečia žmogaus širdį, ką galima apibūdinti emocija, sukurta atmosfera, vaizdinių visumos suteiktu jausmu.
„Tai man kūryboje yra numeris vienas, – konstatuoja kūrėjas. – Man renginiuose labiau norisi matyti žmogiškumą, bet taip pat ir intriguojantį pasaulį su fetišistiniais motyvais, gana seksualų.“
Drąsiems sprendimams reikia ne tik drąsos, bet ir įkvėpimo. Gytis atviras – jo mūzos labai įvairios: žmonės, daiktai, patirtys, pažintys, sapnai.
„Kai kurdavau šokio spektaklius, mane inspiruodavo žmogaus pavidalo mūzos, dėl kurių norėjau sukurti vieną ar kitą spektaklį. Bet mane gali paveikti ir pamatytas gražus kavos puodelis, kuris gali įkvėpti sukurti šokį, choreografiją to puodelio rašto, piešinio tema“, – kūrybiškumo užkulisius atskleidžia G.Ivanauskas ir prasitaria, kad dalį būsimo vakarėlio svečių jau pasiekė paslaptingos Pano kortos.