Net gyvendama toli nuo Lietuvos atlikėja aktyviai seka su gyvūnų klausimais susijusius įvykius. Apie tai ji atvirai pasisakė tiek savo instagramo paskyros sekėjams, tiek 15min.
Evelinos jau nebestebina, kad žiaurus elgesys su gyvūnais apskritai egzistuoja. Jai kur kas apmaudžiau, kad mūsų šalyje, kuri daugelyje sričių stipriai pažengusi į priekį, gyvūnų gerovės klausimai iki šiol nesprendžiami tinkamai.
„Apmaudžiausia, kad metai iš metų niekaip netobulėjame šioje srityje įstatymų klausimu. Kas kartą nutikus baisiai situacijai, kurioje akivaizdžiai buvo ar yra skriaudžiami gyvūnai, per socialinius tinklus ir žiniasklaidą nuvilnija didelės bangos, visi pakraupsta, paverkia ir pagaili, bet realių pokyčių įstatymų atžvilgiu taip ir neįvyksta“ – stebisi ji.
Evelina džiaugiasi Lietuvoje pagaliau kilusiu dideliu sujudimu – kad ši tema svarbi daug kam, įrodo ir feisbuke sukurta grupė, per kelias paras surinkusi daugiau nei 50 tūkst. sekėjų, ir po visą šalį kasdien važinėjantys bei gyvūnus iš „karštųjų taškų“ gelbėjantys savanoriai. Tačiau institucijų abejingumas ir toliau ją liūdina.
„Žmonėms akivaizdžiai rūpi ir jie tą aiškiai parodo ne tik pasidalindami įrašais, bet ir veždami reikalingas priemones, aukodami pinigus... Tai kodėl toks akmens amžius įstatymuose?
Taip, šiuo metu valstybėje yra daugybė problemų, bet tai nepadaro šios mažiau svarbia, ypač, kad tiems gyvūnams mes jau ir taip esame skolingi už iki šiol neužtikrintą saugumą ir kokybišką gyvenimą“ – įsitikinusi atlikėja.
Evelina svarsto, kad situaciją apsunkina ir tai, jog nelegalūs gyvūnų daugintojai veikia ne vieni.
„Kaip man rašė viena mergina, labai didelė problema, kad kaimuose ar mažose apylinkėse jų atsakingi asmenys tokiose situacijose vieni kitiems plauna rankas. Todėl niekas nieko niekada nepajudina ir informacija nepasklinda plačiau.
Tikrai norėčiau pažiūrėti, kaip toliau sektųsi su tuo rankų plovimu, jei Lietuvoje būtų įvestos bent perpus tokios baudos, kaip Kalifornijoje“, – su 15min įžvalgomis dalijasi E.Young.
Evelina yra girdėjusi komentarų, kad Lietuvoje įvestos didesnės baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais esą nepadėtų spręsti situacijos. Tačiau ji mano, kad toks mąstymas yra neteisingas.
„Kažkas man yra pasakęs – iš ko tos „bobelės“ ir „girtuoklėliai“ susimokėtų? Bet, pirmiausia, „bobelės“ ir „girtuoklėliai“ kaip tyčia tuos gyvūnėlius dažnai myli labiau už save.
Ką normalios baudos pakeistų – tai visokiems parazitams įvarytų bent truputį baimės ir tikrai išgelbėtų labai daug gyvų plakančių širdžių“, – už įstatymų griežtinimą tvirtai pasisako E.Young.
Apnuodyto brolio šuns istorija – viena iš gausybės žiaurumo apraiškų
Čia Evelina prisiminė prieš kelerius metus nuskambėjusią istoriją, kai buvo apnuodytas jos brolio Mindaugo šuo, kuris, priešingai nei kiti kartu nukentėję keturkojai, vos išgyveno. Tada išaiškėjo ir kaltininkas, tačiau, pasak E.Young, deramai nubaustas jis taip ir nebuvo.
TAIP PAT SKAITYKITE: J.Anusauskienė perspėja – Vilniuje nuodijami gyvūnai: sūnaus šuo gaivinamas klinikoje, kaimynų nugaišo
„Daugybė žmonių nurodė asmenį, kuris pats mielai dalijosi tuo, kad mėto šunims nuodus. Policija, nors ir labai supratinga, galiausiai vis tiek niekuo negalėjo padėti, nes Lietuvoje tiesiog nėra normalių įstatymų šiuo klausimu, tik milijonas spragų“, – piktinasi E.Young.
Tąkart ji su broliu sulaukė ne tik palaikymo žinučių, bet ir išgirdo daugybę panašių istorijų. Jos tik dar labiau atskleidė šios situacijos mastą.
„Kai brolio šuo be sąmonės apdribęs putomis tris paras kovojo už savo gyvybę, galybė žmonių dalijosi istorijomis – kaip kaimynų katės nekentusi moteris pripylė pieno su antifrizu ir ją nugaišino arba kaip mylimas šunelis piktadarių buvo apšertas faršu su stiklais, o kačiukams prie galvų pririšti fejerverkai ir jie išmesti per balkonus.
Tų istorijų nereikia giliai ieškoti, jų yra tiek daug, kad net sunku tai suvokti. Piktų ir degradavusių žmonių visada buvo ir bus, jiems tik duok pagiežą kur nors išlieti“, – apmaudo neslepia Evelina.
Pasak E.Young, blogiausia, kad taip besielgiantys žmonės jaučiasi visagaliai, o tokiais jaustis jiems sudaromos palankios sąlygoms.
„Jie žino, kad greičiausiai liks nesugauti, o net ir sugavus nieko labai rimto jiems nenutiks. Kai kurie iš jų netgi didžiuojasi tokiais veiksmais.
Kai vyko brolio šuns situacija, 13–15 metų mergina man parašė, kad džiaugiasi, jog šunys yra žudomi, ir labai tikisi, jog mūsų šuo neišgyvens. O savo paskyroje prašė, kad gyvūnus nuodijantis žmogus su ja susisiektų, nes ji norėtų jam padėti. Tokie atvejai man skaudžiausi. Kokie beviltiški turi būti tėvai, kad užaugintų tokį vaiką?“ – šalia mūsų vykstančius žiaurius reiškinius atskleidžia Evelina.
Todėl E.Young viliasi, kad dabar, kai šia tema pradėta kalbėti daug garsiau, viskas tuo nesibaigs: „Tikiuosi, ledai pradės laužtis ir prasidės įstatymų reformos, nes tokia situacija, kokią turime dabar, nelabai dera su mūsų taip puoselėjamu progresyvios šalies įvaizdžiu.“
JAV su gyvūnų skriaudėjais nesiterliojama
Kalifornijoje gyvenanti E.Young jau spėjo įsitikinti, kad ten gyvūnų gerove rūpinamasi kur kas labiau nei Lietuvoje. Mat pastarosiomis savaitėmis kartu su vyru Adamu kaip tik dairosi naujo keturkojo (anksčiau jų šeimą džiuginęs globotinis 2019-aisiais iškeliavo iš šio pasaulio).
TAIP PAT SKAITYKITE: Evelina Anusauskaitė-Young neteko mylimo augintinio: „Visada liksi mano širdyje“
„Dabar norime paimti šunį iš prieglaudos Los Andžele“, – atskleidžia Evelina ir pasakoja, kad norint tą padaryti, tenka pereiti ilgą ir griežtą procesą.
Išsirinkus dominantį gyvūną pirmiausia reikia užpildyti daugybės puslapių paraišką, kurioje, pavyzdžiui, klausiama, koks šuns likimas būtų mirus šeimininkui arba kas bus šeimoje gimus vaikui.
Taip pat prašoma įvardyti, kiek daugiausia per metus galėtum išleisti veterinarijos, gydymo išlaidoms, o tam, kad būtų galima patikrinti, ar seniau turėti augintiniai buvo tinkamai prižiūrėti – nurodyti veterinarijos klinikų, kurių paslaugomis naudotasi, kontaktus.
Vėliau, jei paraiška patvirtinama, keturkojo pageidaujantiems žmonėms paskiriamas gyvas susitikimas su specialistu ir gyvūnu. O perėjus šį etapą, už būsimą globotinį privalu susimokėti mokestį, kuris vidutiniškai siekia nuo 300 iki 400 JAV dolerių (maždaug nuo 250 iki 340 eurų).
„Iš pradžių tai mane stipriai suglumino, bet po to buvo paaiškinta, kad be savaime suprantamų gyvūnų išlaikymo išlaidų šia suma stengiamasi atbaidyti neatsakingus, piktus žmonės, nes tie, kurie gali ir yra pasiryžę sumokėti tokią sumą už augintinį iš prieglaudos, greičiausiai bus atsakingesni“, – sako E.Young.
Be to, paėmus gyvūną tenka pasirašyti sutartį, kurioje nurodoma, kad prieglaudos darbuotojai turi teisę bet kada atvažiuoti patikrinti jo laikymo sąlygų.
„Ir jei jis skriaudžiamas, neprižiūrėtas, už tai gresia tūkstantinės baudos ir įkalinimas“, – teigia Evelina.
Atlikėja patikina, kad toks procesas, nors ir atrodo esantis labai sudėtingas, yra labai reikalingas: „Juk atidavus gyvūną neatsakingiems, blogiems žmonėms, jis geriausiu atveju vėl atsidurtų gatvėje, visas ratas vėl kartotųsi ir visos pastangos nueitų veltui.“
-
Lietuva turi naujas herojes: D.Guobytės ir A.Lebidevos triumfas prieš nelegalias veisyklas sujaudino ir žvaigždes
-
Deimantės Guobytės iniciatyva rastos kelios nelegalios veisyklos: kartu su šunimis – jaguarai ir kupranugariai
-
V.Grincevičius neliko abejingas skriaudžiamiems gyvūnams: gero darbo sąskaita – 4 valandos miego
Lygindama Lietuvos ir Kalifornijos įstatymus gyvūnų gerovės atžvilgiu, atlikėja teigia, kad pastaroji Amerikoje jau seniai yra žinoma kaip viena griežčiausių valstijų kovojant prieš žiaurų elgesį su gyvūnais.
„Čia už smulkų gyvūno skriaudimą ar nepriežiūrą, tarkim, jį palikus karštame ar šaltame automobilyje be vandens ir maisto, ilgiau palikus kieme esant netinkamai temperatūrai ar išvykus į darbo kelionę ir palikus augintinį kelioms dienoms be priežiūrios gresia bauda iki 20 tūkst. JAV dolerių ir vienerių metų įkalinimas.
Už rimtą žiaurų elgesį prieš gyvūnus, pavyzdžiui, nunuodijimą, fizinį kankinimą, seksualinį ar fizinį išnaudojimą darbui, labai prastą gyvenimo kokybės suteikimą, šunų peštynes – bauda iki 20 tūkst. JAV dolerių ir treji metai kalėjimo. Tokiu atveju iš tavęs gyvūnas ne tik atimamas, bet ir tu esi finansiškai atsakingas už jo apgyvendinimą, kol yra sprendžiama padėtis ir jam randami nauji namai“, – 15min pasakoja Evelina.
TAIP PAT SKAITYKITE: Širvintose esančio gyvūnų veislyno šeimininkas: „Jie įsivaizduoja, kad šuo turi gulėti baltoje patalynėje ir dešrą ėsti, tai to nėra“
