Pasak asociacijos prezidentės, gydytojos Dangiros Babenskienės, tai rodo netoleruotiną gydymo įstaigų aplaidumą esant šiuolaikinėms laboratorinės diagnostikos galimybėms, todėl būtina griežtinti kraujo perpylimo procedūrų kontrolę.
Užsikrėtusiems pavojingu hepatito C virusu pacientams išsivysto lėtinė infekcija, po jos – kepenų uždegimas (hepatitas), kepenų cirozė ar net kepenų vėžys.
„Nežinau kokiu aplaidumu ir medikų neatsakingumu būtų galima pateisinti faktą, kuomet kraujo tyrimai atliekami sumaišius kelių ar keliolikos donorų kraują, nes esą taip yra pigiau. Niekas turbūt neskaičiuoja, kiek valstybė išleidžia lėšų hepatitu per kraujo perpylimą užkrėstų asmenų gydymui. Galų gale, kaip jaustis pacientui, gydymo įstaigoje “apdovanotam„ hepatito užkratu, sukeliančiam mirtinas komplikacijas“, – piktinasi laboratorinės diagnostikos gydytoja D. Babenskienė.
Užsikrėtusiems pavojingu hepatito C virusu pacientams išsivysto lėtinė infekcija, po jos – kepenų uždegimas (hepatitas), kepenų cirozė ar net kepenų vėžys. Jei susirgimas negydomas ar ligoniui nėra persodinamos kepenys, liga baigiasi mirtimi.
Rekomenduoja tikrintis kraują
Siekdama apsaugoti nuo skaudžių viruso sukeltų pasekmių Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija rekomenduoja pasitikrinti kraują visiems, kuriems buvo perpiltas donorų kraujas. Ypatingai didelė rizika būti užkrėstiems hepatito virusu yra asmenims, kuriems kraujas buvo perpiltas arba yra buvę donorais iki 1993 metų, kuomet tyrimai dėl hepatito nebūdavo atliekami.
Pasak gydytojos D. Babenskienės, dauguma hepatito virusą turinčių asmenų net neįtaria, o apie tai sužino visai atsitiktinai. „Nežinodami, kad yra užsikrėtę hepatitu, asmenys buitinių kontaktų metu lengvai užkrečia virusu savo artimuosius ir tokiu būdu virusas nestabdomas plinta. Kad taip neatsitiktų, reikėtų pasitikrinti kraują. Tam, kad virusas būtų tiksliai identifikuotas reikia atlikti šiuos kraujo tyrimus: HCV, AntiHBcor, AgHBs“, – sako asociacijos prezidentė, gydytoja D. Babenskienė.
Šiuo metu kraujo ėmimas tyrimams atliekamas steriliomis vienkartinėmis priemonėmis. Kol kas Lietuvoje nenustatyta nei vieno užkrėtimo atvejo, kuomet per kraujo ėmimo procedūrą naudojamasi vienkartinėmis priemonėmis. Pagal galiojančias higienos normas tai daryti privalu.
Būtina griežtinti kraujo perpylimo procedūrų kontrolę
Norėdama užkirsti kelią galimam užkrėtimui hepatitu perpilant kraują Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija kreipiasi į Seimo sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją bei kitas institucijas inicijuodama kraujo perpylimo procedūrų kontrolės griežtinimą. „Jei kiekvienam kraujo donorui būtų atliekami individualūs laboratoriniai kraujo tyrimai, o ne maišomas kelių donorų kraujas ir po to tikrinamas, rizika plisti pavojingų virusų užkratui gydymo įstaigose smarkiai sumažėtų. Būtina, kad politikai priimtų principingus sprendimus ir griežčiau reglamentuotų kraujo perpylimo procedūras. Jokiu būdu negali būti perpylimui skirtas kraujas saugus arba mažiau saugus. Jis turi būti tiesiog visas saugus“, – teigia asociacijos prezidentė, gydytoja D. Babenskienė.
