Naujausia pokalbių šou „Kitokie pasikalbėjimai“ serija veikiausiai neatsitiktinai internete atsidūrė būtent balandžio 1-ąją – melagių ir pokštų dieną. Laidos šeimininkas Justinas Jankevičius su gausia publika daugiau kaip dvi valandas leipo juokais nuo kolegos humoristo pasakojimų Vilniaus menų fabrike „Loftas“. Vieni jų varė siaubą, kiti vertė kvatoti nė nesulaukus kulminacinio momento.
Tobulai raugia agurkus
„Tai žmogus, kuris formavo ne vieno iš mūsų humoro skonį ir yra vertas būti vadinamas maestro“, – pompastiškai laidos svečią pristatė J.Jankevičius, o vėliau vienas renginio žiūrovų jam adresavo skambų epitetą – lietuviško humoro guru.
„Guru – tai yra, jeigu tu moki kažką daryti gerai. Juokauju aš prastai, bet gerai raugiu agurkus. Tą darau tobulai, todėl galiu konsultuoti, mokyti žmones ir reikšti autoritetingą nuomonę. To neįmanoma užrašyti vienu receptu, reikia pajausti, žiūrėti į agurką, kalbėti su juo dar prieš pirkimą, koks jis, iš kur ir kada nuskintas, su kuo jį vartosi, ar vaišinsi damas, kurios laukiasi, bet dar pačios to nežino? Vieno draugo žmona kartą suvalgė kokius dvidešimt tokių mažų mano raugintų agurkėlių“, – prisiminė H.Mackevičius, išpranašavęs bičiulių šeimos pagausėjimą jiems patiems to nežinant.
Telefonu „užmušė“ Valinską
Kita draugo žmona – dainininkė Inga Valinskienė – veikiausiai dar iki šiol prisimena ne juokais išgąsdinusį „juokelį“, kuomet ją vidury nakties pasiekė žinia apie neva žuvusį vyrą. Tai nutiko prieš beveik 30 metų, kai moteris laukėsi pirmagimio.
Humoristų trijulė po gastrolių grįžo į Kauną ir apsistojo nakvoti H.Mackevičiaus nuomotame bute. Gerokai po vidurnakčio kiek padauginę vyriškiai nusprendė negailestingai pajuokauti, mat buvo įpratę vieni kitiems krėsti pokštus. Ekspromtu gimė dramatiškas scenarijus, esą automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo A.Valinską, net batai išsilakstė. Apie tai jie telefonu pranešė iš miegų prikeltam tuometiniam kolegai, šviesios atminties Gintarui Ruplėnui.
Netyčia pokalbį nugirdusi G.Ruplėno mama gerai pažinojo A.Valinsko tėvus, todėl tragiška žinia greitai pasiekė ir juos. Tuo metu „pokštininkai“ tiek įsikvatojo, jog netyčia nutraukė telefono laidus ir nebegalėjo perskambinti, kad prisipažintų nevykusiai pajuokavę. Taigi drama užsitęsė iki pat ryto: A.Valinsko tėvas telefonu surado, kuriame Kauno morge galimai yra velionio palaikai ir jau buvo bevažiuojąs jų atpažinti, bet galiausiai ryte H.Mackevičiui prisiskambinusi I.Valinskienė išsiaiškino visą tiesą.
Taip gimsta anekdotai
H.Mackevičius prisipažino dar vaikystėje davęs pradžią vienai anekdotu virtusiai situacijai. Jis turėjo bičiulį Teisutį, kuriam skambindamas su draugais vis supainiodavo telefono numerį. Po kelerių metų nepaliaujamo skambinėjimo klaidingu adresu atsiliepdavusi moteris neapsikentė ir pratrūko pykčiu bei keiksmais.
„Mes gal būtume ir nustoję, jau būtų atsibodę, bet ta moteriškė mokėjo nuostabiai piktintis ir fantastiškai keiktis, todėl vis knietėdavo dar paskambint ir išgirst, ką pasakys. Vieną kartą, gal po kokio penkto skambučio, kai ta pašnekovė buvo jau „sušilusi“,jai paskambino naujas balsas ir paklausė: „Laba diena, trukdo Teisutis. Ar man kas nors skambino? Jei dar skambins, paprašykit, kad perskambintų – aš pas jus atvažiuosiu.“ Linksminomės, atsiprašau, kankinome šitaip žmogų kelerius metus.
Bet pagrindinis „bajeris“ yra ne tai. Po gerų dešimties metų, kai jau buvome užaugę, sukūrę šeimas, netyčia prisiminėme šią istoriją ir pabandėme vėl paskambinti tuo numeriu. Aišku, pirmiausia, lyg tyčia, pataikiau Teisučio mamai, o kai prisiskambinau piktosios ponios numeriu, ten atsiliepė visai kitas balsas ir pasakė, kad senieji gyventojai butą pardavė ir ten nebegyvena, tačiau jie įspėjo, jog gali paskambinti keistuoliai, kurie vis ieško Teisučio“, – dar vieną audringą juoko bangą sukėlė „Kitokių pasikalbėjimų“ svečias.
Apie audringą humoristo vaikystę daug ką pasako jo išdaigos su bulvėmis. Iš lauko pusės pirmame aukšte virš lango smeigtuku prikabinus ant virvutės parištą bulvę, telikdavo įtempti siūlą ir iš tolo judinti ją vis pabeldžiant į stiklą. Tai esą būdavo tikras kantrybės ir nervų išbandymas nepažįstamiems gyventojams.
Turiningos medicinos studijos
Ketvirtį amžiaus TV eteryje gyvuojančios politinės satyros „Dviračio šou“ idėjinis lyderis galėtų būti vadinamas žmogumi orkestru. Draugai gerai žino jo aistrą sodininkystei. Tuo metu jis pats dažnai su šypsena prisimena trejus metus, praleistus mokantis stomatologijos medicinos studijose, kurias galop nutraukė.
Čia nutikusioms kurioziškoms ir absurdiškai juokingoms istorijoms suskaičiuoti jam veikiausiai nepakaktų nei abiejų rankų pirštų. Vien ko verta praktinė paskaita morge, kai teko su skalpeliu rankose prisiminti įgūdžius iš paauglystės, kai jaunėlis Haroldas iš tėčio gaudavo po penkis rublius už vienam bebrui nudirtą kailį. O kur dar istorija apie higienos sanitariją, kuomet vienai dienai studentai gavo inspektorių pažymėjimus ir galėjo tikrinti viešojo maitinimo įstaigas bei atitinkamus fabrikus. H.Mackevičius su bendramoksliu pasirinko alaus daryklą, o po to dar savavališkai užsuko į vieną iš Kauno restoranų.
Vilniuje gimęs ir Lazdynų mikrorajone augęs vyriškis dar prieš studijas dirbo ligoninės sanitaru Traumatologijos skyriuje. Kartą draugas jam Naujųjų metų proga padovanojo amputuotą žmogaus rankos pirštą. Toks eksponatas, nepaisant namiškių išgąsčio bei pasipiktinimo, ilgokai slapčia užsibuvo H.Mackevičiaus tėvų namuose. Galiausiai jis su visu puslitriu stiklainiu buvo numestas nuo skardžio, bet humoristas įsitikinęs, kad indas nesudužo ir pirštas galbūt dar šiandien guli kažkur po medžiais.
„Lituanica“ – lėktuvas ar jachta?
H.Mackevičiaus gabumus krečiant išdaigas ir įtaigiai juokaujant gana vaizdžiai iliustruoja dar viena komiška situacija. Studentavimo laikais Laisvės alėjoje jis pamatė kitą kolegą humoristą su naujai sutikta mergina. Pasivaišinę kava, bičiuliai su nauja pažįstama patraukė į Karo muziejų.
Ten džentelmenai neva sugebėjo įrodyti damai, kad S.Dariaus ir S.Girėno „Lituanica“ – ne lėktuvas, bet jachta, kuria tiedu plaukę į Lietuvą, tačiau netikėtai skaudžiai užstrigę ant seklumos ties Gdansku, kaimyninės Lenkijos vandenyse.
Senosios kartos humoristai prisimena jaunystėje neturėję feisbuko ir kitų šiandieninių atributų, todėl daug ką turėdavę kurti patys, užuot žiūrėję vaizdelius internete. Dar paauglystėje H.Mackevičius buvo susimeistravęs pistoletą, bet nesėkmingai sprogęs ginklo vamzdis sužalojo jam ranką. Vėliau chemijos būrelyje jis pasigamino ašarines dujas ir sėkmingai išbandė jų aitrumą sausakimšame troleibuse.
Jamaika Tauragės viešbutyje
H.Mackevičiui bręstant, ilgainiui keitėsi pokštų pobūdis, bet ne mastai. Humoristų kompanija per gastroles po Lietuvą kartą įsigudrino Tauragės viešbutyje pasidaryti Jamaiką. Paklausite, kas tai?
„Labai paprasta: viešbučio numeryje pasistatai gėrimo, bet prieš jį atkimšdamas, praeini pro visus aukštus ir susirenki ten stovinčius fikusus. Parsineši juos į savo kambarį, paleidi vonioje karštą vandenį, kad gerai prigaruotų, atsisėdi ir sakai: Jamaika“, – eilinį kartą publikos juoką išprovokavo humoristas.
Savo ir kolegų poelgius jis pateisina vos keliais žodžiais: „Buvo tokie rūstūs laikai...“ Kad būtų dar linksmiau, juoko meistrai prisimena netgi krėsdavę tikras šunybes vieni kitiems tyčia gadinant automobilius. Sykį nuo bendražygių visai rimtai nukentėjo A.Valinsko „Žigulys“. Net ir sutvarkius slapta sukeltus gedimus, jo kelionė vis tiek nutrūko ties Prienais, taip ir nepasiekus Vilniaus.
Ir visa tai tėra dalis H.Mackevičiaus prisiminimų ir pasakotų istorijų, kurias jau dabar visi „Kitokių pasikalbėjimų“ žiūrovai gali rasti internete, to paties pavadinimo „Youtube“ kanale.
Balandžio 8-ąją pokalbių šou vėl grįžta į Kauną, kur „Gargare“ svečiuosis ir į J.Jankevičiaus klausimus atsakinės triukšmingoji Seimo narė, ekonomistė Aušra Maldeikienė.
