Apie ilgai lauktą kelionę šeima galvojo ne vieną ir ne du mėnesius. Šiuos planus nuolat koregavo vis nauji karantino ribojimai. Visgi pirmai progai pasitaikius, pora ėmė ir nusipirko bilietus į Namibiją. O idėja surengti krikštynas moters gimtinėje kilo dėl to, nes būtent ten vyko Ilkos ir Andriaus vestuvės.
„Tai yra gražus sprendimas, kurį labiau priėmė Andrius negu aš. Su savo šeima pastaruoju metu rečiau matėmės, tai nusprendėme padaryti šventę, kurios dalimi galėtų tapti mano artimieji.
O paskui, kai pradėjome kalbėti apie krikštynas, taip pat, kai pasakiau, kad Adrianą noriu krikštyti tada, kai jai bus vieneri, jis pasiūlė, kad tai vienareikšmiškai turi būti Namibijoje“, – prisimena Ilka.
Ir nors krikštynos neįvyko iškart sulig mergaitės pirmuoju gimtadieniu, tačiau mintys niekur nedingo. Tad netrukus visi trys dviem mėnesiams išskrido į Namibiją pas Ilkos artimuosius.
„Kartu ir patrumpinau Lietuvos žiemą, nes visada stengiamės jos metu iškeliauti. Ir džiaugiuosi, kad Andrius pamilo šią šalį. Be to, jis turi gerą santykį su mano šeima“, – sako I.Adams.
Šis susitikimas su mamos šeima, su savo giminaičiais mažajai Adrianai buvo pirmasis. Iki tol mergaitė juos matydavo tik per „WhatsApp“ programėlę. Visgi šįkart su šypsenomis, balsais ir visai kitokia nei įprasta aplinka mažylė pagaliau galėjo susipažinti ir gyvai.
„Adriana tikrai pažino močiutės balsą, nes jis labai panašus į mano. Kai pirmą kartą atėjome į namus pas mano mamą, tai su Adriana pradėjo šnekėtis kaip ir internetu.
Ji žiūrėjo, žiūrėjo ir paskui į močiutę tiesė rankas. Pirmą kartą mačiau, kad vaikas savarankiškai eina pas kitą žmogų, kurio nepažįsta. Ji apskritai nemėgsta būti pas kitus ant rankų“, – šypsosi Ilka, prisiminusi Adrianos susitikimą su močiute.
Moteris iškart suprato, kad tarp jos mamos ir dukros gimė stiprus ryšys. Anksčiau mergaitė dažnai eidavo ir tiesdavo rankas tik jai, tačiau šįkart jos vietą užėmė močiutė.
„Kai ji grįždavo iš darbo, Adriana ropodavo pas ją, o jei eidavo į darbą, tai tiesdavo jai rankas. Manau, ji suprato, kad čia jos močiutė. Jausmas tikrai buvo stiprus“, – džiaugiasi Ilka.
Stiprų vaidmenį Ilkos šeima atliko ir mergaitės krikšto metu. Ypatingų tradicijų nebuvo laikomasi, tačiau skirtingai nei Lietuvoje, Namibijoje ceremonija vyksta bendrų mišių metu.
„Lietuviai krikštyti gali kartu su artimiausiais žmonėmis, tačiau ten to daryti negalėjome. Nebuvo taip, kad su kunigu ir šeima atskirai buvome bažnyčioje. Bet iš esmės tradicijos tos pačios.
O po krikštynų dėl koronaviruso suvaržymų atšventėme gal su dešimčia žmonių“, – pasakoja ji.
I.Adams ir A.Pauliukevičius dukros Adrianos krikštynų akimirkos:
Visgi kai kurių papročių šeima atsisakė – mergaitei nebuvo suteiktas krikšto vardas, ji neturi ir krikštatėvių. Ilka mano, kad šiomis dienomis tai nėra labai svarbu, dėl to jos pasirinkimas buvo simboliškas.
„Ten stovėjo mano mama, brolis su sese. Jei žiūrėtume iš tos pusės, kas bus krikšto tėvais, jei su mumis kas nors atsitiks, tai nebus taip, kad Adrianą perkels gyventi į Afriką. Aš nežinau, ar daug žmonių tai laiko reikšmingu dalyku, bet mes iki šiol jų neturime. Manau, kad dabar Adrianai artimiausios močiutės – tiek Namibijoje, tiek Lietuvoje.
Beje, krikštynose ne visi galėjo dalyvauti. Norėjome pakviesti Andriaus sesę, jos vyrą, tai turbūt ir būtume juos pasirinkę krikšto tėvais. Sąlygiškai galime sutarti ir su artimiausia šeima, kas bus, jei kas nors su mumis atsitiktų“, – svarsto ji.
Adrianai ateityje svarbią šventę primins nedidelis papuošalas – auksinė apyrankė: „Ant jos parašytas dukros vardas, gimimo data. Supratau, kad Lietuvoje simbolis visada yra gintaras, o mes, pavyzdžiui, pirkome auksą.“
Įdomus buvo ir šeimos aprangos krikštynoms pasirinkimas. Pasirodo, tuos pačius baltus marškinius ir baltas kelnes Andrius dėvėjo ir per savo vestuves. Tą nulėmė kiek šmaikšti priežastis – kaip sako Ilka, dėl raumeningo sudėjimo internetu vyrui pirkti sudėtinga, o fizinės parduotuvės dėl karantino prieš tai juk buvo uždarytos.
„Jis turi gražų kostiumėlį, kurį aš jam padovanojau mūsų vestuvių proga. Su juo sunku eiti į parduotuves, susiderinti. Mano vyrui neįmanoma apsipirkti internetu, jis sportininkas, tai realiai reikia pamatuoti, kad jam tiktų. Todėl aš jam pasakiau: jei tu nieko prieš, apsirenk tą kostiumėlį“, – prisiminusi nusijuokia Ilka.
O šeimos damos krikštynų metu pasipuošė pūstomis suknelėmis – Ilka apsivilko internete rastą gėlėtą, o Adrianą papuošė baltos spalvos. Tad ilgai lauktas susitikimas su gimine ne tik sustiprino šeimos ryšį, bet ir suteikė galimybę iš naujo prisiminti prieš kelerius metus įvykusias vestuves.