Lukas kartu su kitais jau septynioliktosios ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviais leidosi į žygį Kazachstane, kurio metu ieškos čia tebegyvenančių lietuvių ir jų palikuonių bei mėgins su jais pasikalbėti, stengsis atstatyti paminklinius atminimo ženklus, surasti lietuvių kapus. Į misiją, kuri tęsis dešimt dienų, iki liepos 29-osios, išvyko dvi komandos po 12 žmonių.
„Prie ekspedicijos prisijungiau gana netikėtai. Su jos organizatoriais susipažinau, kai kartu dirbome prie Lietuvos šimtmečio iniciatyvos „Keliu vėliavą“, aš ten užsiėmiau filmavimo darbais. Prasitariau, kad būtų labai įdomus ir didelis iššūkis sudalyvauti tokioje misijoje, tad mane pakvietė pabandyti“, − apie savo sprendimą 15min kalbėjo L.Pačkauskas.
Tiesa, organizatorių kvietimo neužteko, kadangi Lukui, kaip ir kitiems, panorusiems prisijungti prie ekspedicijos, teko praeiti atranką – gegužę vyko bandomasis žygis Lietuvos miškais.
„Neslėpsiu, jis buvo pakankamai sunkus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pas mus viskas gražu, bet maršrutai parinkti nelengvi – daug reljefinių skirtumų, įvairiausi skardžiai, įkalnės, nuokalnės, pelkės. Be abejo, ir nueitų kilometrų kiekis pakankamai nemažas. Tačiau atrankos tam ir reikalingos, kad visa tai pajustumėme savo kailiu ir įvertintumėme jėgas. Tai išbandymas, po kurio vieni supranta, kad tai ne jiems, o kiti užsispiria ir eina toliau“, − pasakojo Lukas.
Tačiau prieš išvykdamas atlikėjas tikino suvokiantis, kad Kazachstane bus dar sunkiau: „Žinant gamtines sąlygas, kurios laukia Kazachstane, bus tikrai nelengva. Be to, visur su savimi reikės gabentis daug sveriančią filmavimo techniką.“
L.Pačkauskas teigė, kad domėjosi ir ankstesnių metų „Misija Sibiras“ ekspedicijomis: „Buvo pakankamai įdomu žiūrėti, kaip sekėsi dalyviams. Matėsi, kad jiems nelengva – ne vien tik dėl gamtinių sąlygų, bet ir emociškai.“
Vis dėlto Lukas tvirtino, kad ekspedicijai yra nusiteikęs ryžtingai, o motyvacijos suteikia ambicija ryškiausias jos akimirkas užfiksuoti filme.
„Mano idėjinis variklis ir yra būtent noras sukurti gerą filmą. Jau dabar turiu visokiausių minčių, bet būnant vietoje pačios emocijos labiau matysis, o visa tai norėsis įdomiai nufilmuoti ir galų gale parodyti visiems“, − tikino Lukas, akcentavęs, kad sieks užfiksuoti ekspedicijos dalyvių emocijų kaitą – prieš misiją ir po jos.
Operatorius svarstė, kad norint dalyvauti ekspedicijoje „Misija Sibiras“, būtinas užsispyrimas, tačiau ne ką mažiau svarbūs tam tikri charakterio bruožai ir turimi gebėjimai.
„Kiekvienas ekspedicijoje atranda savo vietą. Vienas galbūt yra stiprus fiziškai, kitas išmano mediciną ir prireikus gali suteikti medicininę pagalbą. Aš, pavyzdžiui, moku filmuoti, man tai patinka, tame matau viziją, potencialą. Žinoma, atranka yra didelė ir visi pakliūti negali, bet, kiek žinau, daug žmonių mėgina patekti po du, tris ar net keturis kartus, ir vis tikisi, kad juos išrinks“, − sakė L.Pačkauskas.
Dėl Rusijos akibrokšto teko keisti maršrutą
15min skaitytojams primena, kad septynioliktą kartą vykstančios ekspedicijos į Sibirą organizatoriai šiais metais susidūrė su sunkumais po to, kai Rusijos Federacijos ambasada atsisakė dalyviams išduoti vizas. Tuo metu iki išvykimo į suplanuotas lietuvių tremties vietas Sibire buvo likęs mažiau nei mėnuo.
Po šio akibrokšto teko keisti kryptį ir maršrutas persikėlė į Kazachstaną. Ekspedicijos dalyviai tvarkys lietuvių kalinimo vietas Karaganos, Balchašo ir Džezkazgano apylinkėse.
Anot organizatorių, šiųmetė ekspedicija skiriasi nuo vykusių Sibire, kadangi Kazachstane žmonės patyrė ne tremtį, bet kalinimus. Jie dirbo lageriuose, tad išliko daugiausia masinės, o ne pavienės lietuvių kapinaitės.
„Misija Sibiras“ organizuojama nuo 2006 metų. Kazachstane jos dalyviai pastarąjį kartą lankėsi 2009-aisiais.
