Palaikydami Lietuvos Raudonąjį Kryžių, kuris rūpinasi vienišais vyresnio amžiaus žmonėmis, I.Stonkuvienė ir dainininkas Justinas Jarutis pasidalino, kaip įsivaizduoja savo senatvę bei kuo jiems svarbus ryšys su jų seneliais. I.Stonkuvienė atskleidė, kodėl jai raudoni močiutės bateliai simbolizuoja stiprybę, o J.Jarutis – kaip prisidėjo prie senelio svajonės išpildymo, rašoma pranešime spaudai.
„Aš kartais save „nukeliu“ į senelių vietą ir pagalvoju apie jausmus, kurie apimtų, jei būčiau vieniša, neturėčiau, su kuo pasikalbėti, kam pasiguosti. Juk norėčiau sulaukti pagalbos, rūpesčio. To dėmesio reikia ir jiems“, – pasakoja garsi moteris.
Anot I.Stonkuvienės, gerbti vyresnio amžiaus žmones ją išmokė bendravimas su pačios seneliais. Girdėtos istorijos leidžia suprasti, ką teko išgyventi artimiesiems jaunystėje, ir taip pasisemti stiprybės pačiai:
„Istorijos – pati įdomiausia dalis, kuri ne tik suartina, bet ir pamoko. Mano močiutė Albina man pasakodavo apie savo jaunystę – laikus, apie kuriuos žinome daugiausiai iš knygų, filmų. Tremiama į Sibirą, kai ji dar nežinojo, kur važiuoja, ji pasiėmė raudonus batelius – o jei reiks pasipuošti? Su tais raudonais bateliais dirbo sunkius darbus, tampė medžius.
Kaip pati pasakojo, ši smulkmena jai padėjo neprarasti tikėjimo ir sukurti mažą gėrio akimirką net ir tada, kai labai sunku. Tokia istorija ir mane įkvepia nepasiduoti susidūrus su iššūkiais, o posakis „O jei prireiks?" – mano kalboje itin dažnas“, – sako I.Stonkuvienė.
Įkvėpimas siekti tikslų
Pamokas, kurias išmoko iš senelių, prisimena ir J.Jarutis. Anot jo, senelio Jono istorijos apie neišsipildžiusią svajonę tapti dainininku įkvepia jį dar labiau siekti tikslų, vertinti tai, ką turi.
„Mano senelis visad norėjo būti dainininku, bet jo gyvenimas nepasisuko šia linkme. Dabar esame laisvi kurti, pilna galimybių tam. Senelis to neturėjo, todėl jo pasakojimai apie neišsipildžiusią svajonę verčia dar labiau vertinti tai, ką turiu, – sako J.Jarutis. – Radau būdą, kaip nors kiek prisidėti prie jo svajonės – prieš keletą metų drauge su seneliu įrašėme dainą.
Tai – viena maloniausių mano patirčių. Be to, bendra daina mus dar labiau suartino. Dar ir dabar senelis siunčia man įrašus, kaip dainuoja įvairias dainas.“
Pakanka pokalbio
Tiek I.Stonkuvienė, tiek J.Jarutis tikina, kad senatvė jų pačių negąsdina. Tačiau abu, palaikydami Lietuvos Raudonojo Kryžiaus rūpestį vienišais seneliais, sako, kad sulaukus garbaus amžiaus labiausiai norėtų būti apsupti žmonių.
Vyresnio amžiaus žmonėms itin svarbu yra jaustis reikalingiems, mylimiems, turėti žmogų, su kuriuo būtų galima pasikalbėti, pasitarti, o kartais paprasčiausiai aptarti žiūrėtas žinias.
„Senelius turime gerbti ne tik tyliai. Kad praskaidrintume dieną, kartais tereikia drąsos prieiti prie vienišos vyresnio amžiaus kaimynės ir padėti parnešti namo maišus iš parduotuvės ar tiesiog paklausti ant suoliuko sėdinčio senelio, kaip jis gyvena. Tikiu, jog turime rodyti dėmesį jiems.
Labai palaikau Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklą – nuolatinį rūpestį, bendravimą, pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms. Manau, kad kiekvienas turime galimybę prisidėti prie tokių darbų palaikydami organizacijas, kurios gerina senelių savijautą, neleidžia skleistis slogioms mintims. Tai – pagalba ne tik kitiems, bet ir sau pačiam. Juk vidų užlieja gerumas“, – sako I. Stonkuvienė.
„Paprasčiausias pokalbis gali padėti išsiaiškinti, kaip jaučiasi žmogus, ko jam labiausiai trūksta, ko norėtų. Juk dažniausiai tai – laikas kartu, tad galime sau leisti keletą serialo serijų iškeisti į nuoširdų pokalbį“, – sako dainininkas.
Garsūs žmonės tikina, kad svarbus ne tik ryšys su vyresnio amžiaus artimaisiais. Ne mažiau svarbus bendravimas ir su aplinkiniais, pavyzdžiui, kaimynystėje gyvenančiais vienišais seneliais.
Kaip rašoma pranešime spaudai, kiekvienas, norintis prisidėti prie senelių vienišumo problemos sprendimo, turi galimybę skirti 1,2 proc. nuo GPM Lietuvos Raudonajam Kryžiui, kuris nuolat rūpinasi vienišais seneliais. Tai galima padaryti užpildant elektroninę formą, užpildytą deklaracijos formą išsiunčiant paštu ar užpildytą prašymą pateikus VMI darbuotojams. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (identifikacinis numeris) kodas 190679146. Be to, norintieji gali skirti ir nuolatinę paramą.
