Kur slypi jų pasirodymų sėkmė, su kokiu tikslu į šį projektą atėjo bei į kieno petį atsiremia po varginančių repeticijų, Jomantė pasakojo portalui Žmonės.lt.
– Jomante, jūsų pasirodymai projekte „Šok su žvaigžde“ – užburiantys. Ar tikėjotės tokio pasisekimo?
– Į šį projektą atėjau vedama visai kitokių minčių... Norėjau parodyti savo aktorinę pusę ir atnešti teatro grožį į televiziją, tad labiausiai koncentruojuosi į šį aspektą, visai negalvodama apie pasisekimą. Jei kaskart žengiant į sceną su partneriu galvotume tik apie aukščiausius balus ir pirmąją vietą, pasiruošimas kiekvienai laidai nebebūtų kūrybiškas. Tai labiau taptų kažkokiu „sportiniu“ interesu.
– O kas būtent atvedė į šį projektą? Galbūt šokiai – jūsų slapta aistra?
– Į projektą buvau kviečiama jau ne pirmą sezoną, bet šiais metais visos aplinkybės susiklostė tinkamai ir net neabejodama priėmiau šį kvietimą. Iš tiesų, šokiai yra viena iš mano aistrų!
Tiesa, kai tik prasidėjo šokių projektai televizijoje, iš karto tapau šių šou gerbėja ir nuolatinė stebėtoja. Tačiau tuo metu visai nekilo mintis, kad kada nors ir aš galėčiau atsidurti tokiame projekte... Pažvelkite į mane dabar! (juokiasi)
Jau dabar žinau, kad dalyvavimas čia tikrai įsirašys, kaip dar vienas mano gyvenimo nuotykis.
– Esate operos solistė, renginių vadybininkė Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, pedagogė, taip pat ir tapytoja... Kaip viską suspėjate ir kam skiriate daugiausiai savo laiko bei širdies?
– Neslėpsiu, šiuo metu treniruotės ir pasiruošimas projektui iš visų šių veiklų atima daugiausiai laiko. Dabar gyvenu savotiškame burbule: darbas – treniruotės – namai ir vėl viskas iš naujo. Šiuo metu mažiausiai dėmesio skiriu tapybai, o jos tikrai labai trūksta. Būna naktų, kad sapnuoju, kaip tapau, tačiau šį malonumą šiek tiek atidėjau laisvesniam laikui...
Tiesa, visos veiklos, kurios susijusios su menu ir scena, man yra ypač mielos, bet dainavimas visada buvo ir bus mano šerdis ir variklis.
– Kaip manote, galbūt visapusiškumas bei teatrališkumas yra jūsų pasirodymų stiprybė?
– Projekte šoka tikrai puikios ir stiprios poros, tad visi norime kažkuo išsiskirti. Natūralu, kad vien tik techniškais šokio žingsneliais nieko nepavyktų nustebinti. Manau, kad teatrališkumas mūsų pasirodymuose atėjo visiškai natūraliai, tad gal tai ne tiek stiprybė, kiek mūsų poros kitoniškumas.
– Kaip sekasi šokių repeticijose? Ar būna dienų, kai parketas tarsi slysta iš po kojų?
– Repeticijos būna tikrai įvairios. Kartais atrodo, kad puikiai dėliojasi ne tik choreografinės idėjos, bet ir jų įgyvendinimas. Bet būna ir tokių treniruočių, jog atrodo, kad nieko nebemoki, o kuo labiau giliniesi į žingsnius, tuo labiau niekas nesigauna. Tada ateina kita diena ir vėl viskas stoja į savas vietas.
Nuostabu, kad turime galimybę projekto metu dirbti su treneriais Kęstučiu Andrijevskiu ir Mantu Svirskiu. Šios treniruotės tampa ne tik dovana, bet kartais ir dideliu kantrybės bei fizinių jėgų išbandymu.
– Šokate su profesionaliu šokėju Rafal Narkevič. Pasitaiko, kai tenka pasibarti ar esate iš tų porų, kurių požiūriai sutampa?
– Džiaugiuosi, jog mudviejų su Rafal nuomonės ir požiūriai visiškai sutampa. Dar nei karto neturėjome jokio apsižodžiavimo ar barnio. Esu be galo jam dėkinga už kantrybę ir pastangas!
– Ar turėjote svajonių pasirodymą, kurį norėjote atlikti?
– Manau, kad kiekviena laida man yra svajonės išsipildymas, tačiau dabar labiausiai laukiau laidos, kai šokome cha cha cha. Man šis šokis labai artimas, todėl norėjau jį parodyti televizijos žiūrovams.
Kalbant apie muziką, jau ne vienas žiūrovas ir komisijos nariai pastebėjo, kad muzika mūsų šokiams dažniausiai būna orkestrinė ar artima šiam žanrui. O tai yra dar vienas svajonės išsipildymas: noriu įrodyti, kad toks rimtas muzikinis žanras, kaip simfoninė muzika, puikiai tinka televizijai ir šokiui.
– Akivaizdu, kad atiduodant visas savo jėgas šiam projektui, šalia turi būti stiprus palaikymas. Į kieno petį dažniausiai atsiremiate po varginančių repeticijų ar sekmadienio pasirodymų?
– Mano didžiausias palaikymas visada prasideda namuose. Mudu su mano vyru Ignu analizuojame kiekvieną šokį, žiūrime treniruočių įrašus ir diskutuojame choreografijos ar muzikinių pasirinkimų klausimais. Iš tiesų esu labai dėkinga savo vyrui, kad palaiko mane šiame projekte ir tiki tuo, ką darau.
Žinoma, esu be galo dėkinga ir visiems gerbėjams, kurie po mūsų pasirodymų apdovanoja gražiomis žinutėmis ir palinkėjimais. Toks palaikymas tikrai labai įkvepia eiti tolyn ir suteikti reginį žiūrovų akims.
– Po visų repeticijų, pamokų, projektų ir kitų veiklų – koks poilsis jums yra geriausias, maloniausias?
– Aš mėgstu tylą, tad šiuo metu džiaugiuosi tylos minutėmis ir galimybe neskubėti. Tiesiog atsigulti su knyga ir pasinerti visai į kitą realybę... Juk rytas išaušta labai greitai ir vėl prasideda dienos skuba. (šypsosi)