Paskutinė jų – plaukimo išbandymas, 100 metrų varžybos ir filmavimasis laidoje „Šok į profo kedus“.
„Toks čia ir plaukimas. Plaukikė Agnė Šeleikaitė 100 metrų įveikia per 59 sekundes, man prireikė beveik 4 minučių. Ir tai su salės pagalba. Dar blogiau sekėsi nėrimas. Tris kartus nėriau ant galvos, bet visus kartus gavosi batonas ant pilvo“, – juokėsi Ž. Stakėnas.
Apie plaukimą, naujo verslo pradžią, iš gyvenimo „pabėgusį“ radiją, kūno formas, gyvenimo traumas ir dvejus metus be alkoholio vienas žymiausių Lietuvos plikių papasakojo specialiame interviu.
Žygimantai, tavo kūnas atrodo tobulai. Ką su savimi darai?
Pradėjau laimėti prieš nenumaldomą norą vakarais ką nors sugraužti. Neprisileidžiu net, atrodo, nieko dėtų vaisių. O šiaip per savaitę tris -keturis kartus sportuoju. Stiprinu kūną, tuo pačiu galva stiprinasi. Ačiū žmonai, kad supažindino asmeniniu treneriu ir pagaliau atvedė mane į sportą.
Kad ir ką darytum tuos tris-keturis kartus per savaitę, plaukimo takelyje tai nepadėjo?
Dar prieš laidos filmavimą sakiau, kad plaukti moku minimaliai. Nebijau šokinėti į vandenį, bet šalia turi būti krantas, tiltelis ar laivelis. Laidos prodiuseriui tiko, o aš norėjau pabandyti. Agnė Šeleikaitė, profesionali plaukikė, 100 metrų laisvu stiliumi įveikia per 59 sekundes. Man prireikė 4 minučių, ir tai su „salės pagalba“. Bet tikslą įgyvendinau: įšokau, nenuskendau, finišavau.
„Kažkur Matytų“ soc. tinkluose daug dėmesio sulaukė tavo nėrimo epizodai...
Iki šios laidos filmavimo gyvenime nebuvau nėręs ant galvos. Pabandžiau, bet nunerti žemyn galva taip ir nepavyko. Niekaip nesuprantu kaip reikia tas kojas užmesti į viršų. Kiek bandžiau, gavosi tie patys batonai. Iš to kaip šaika juokėsi, darau išvadą, kad batoniškiau nebeįmanoma (juokiasi).
„Batonas“ neriant reiškia traumos grėsmę. Bet kaip traumų maišas neatrodai. Ar daug randų ant tavo kūno?
Vaikystėje, o vėliau ir jaunystėje, buvau geras velnias. Ką sugalvodavau, kas šaudavo į galvą, tą ir padarydavau. Ankstyvoje paauglystėje bandydamas sužavėti sodo kaimyne, tuomet jau TV žvaigždę Liviją Gradauskienę, esu trenkęs plaktuku sau į kaktą. Buvau iš kubilo dangčio pasigaminęs sparnus, su jais nušokęs nuo stogo. Mokykloje mano pakaušį yra pasivijusi klasioko sviesta stiklinė. Išlipęs iš baidarės esu atsistojęs ant sudaužyto butelio. Tiesiai ant „rožės“. Baisiai pykstu ant tokių gamtos šiukšlintojų, jų žmonėmis nepavadinsi. Gėda. Pabradėje susiuvo, pora pirštų nesilanksto iki dabar. Esu lūžęs ir plyšęs ne kartą. Bet dabar apsiraminau, suprantu, kad manęs dar gali prireikti.
Ilgą laiką buvai žinomas kaip radijo laidų vedėjas. Dabar Žygimantas Stakėnas – verslininkas. Kuo užsiimi?
Taip, prasidėjo visai kitas etapas. Naujas etapas. Bet dar nesu verslininkas, tik pradedantysis. Sportas, atsisakytas alkoholis, sveikas gyvenimo būdas paskatino sveikata dalintis ir su kitais. Atidarėme su žmona elektroninę parduotuvę, padėsime žmonėms turėti sveiką odą. Šiais bėgimo laikais, žmonės nesirūpina savimi arba rūpindamiesi persistengia ir pakenkia sau. Žmona jau 20 metų gilinasi į odos problemas ir tas žinias sėkmingai perduoda savo klientams. Tad konsultuojame, parenkame kiekvienam individualų odos problemos sprendimo būdą. Tiek profesionaliai priežiūrai kabinete, tiek sudarant priežiūros planą namuose. Trumpiau – rūpinsimės žmonių odos priežiūra. Kad jie galėtų džiaugtis sveika oda.
Gerus du mėnesius nebegirdime tavo balso radijuje. Darbo ten pasiilgsti?
Taip. Primena jis apie save kartas nuo karto. Beveik 5 metai ten op ir prabėgo. Buvo gerai. Pasiilgstu Livijos, trūksta tos mūsų kasdien kurtos penktadieninės nuotaikos.
Esi rodytas, transliuotas, aprašytas. Jautiesi garsiausias giminėje?
Nesakyčiau. Mano tėtis – chemijos mokslų daktaras. Mama rimta matematikė. Brolis tarp verslo ir meno. Žiauriai didžiuojamės sese Jurga Vile, kurios knygą „Sibiro haiku“ išvertė į 15 kalbų. Važinėja dabar sesė po pasaulį pristatinėja ją. „Sibiro Haiku“ yra apie mūsų tėtį, kuris vaikystėje buvo ištremtas. Tai pirmas komiksas apie tremtį. Sese labai didžiuojuosi, ji iššovė net ne Lietuvos masteliu. Vokietijoje jos knygą net į ugdymo programą įtraukė.
Pats knygos parašyti nesusigundei?
Yra kas šeimoje tai daro geriau. Neslėpsiu, bandžiau. Neslėpsiu, nepavyko (juokiasi).
Verslas pakurtas, baseinas įveiktas, kūnas paruoštas, kas toliau?
Buvo įtemptas etapas. Tiesa sakant, jis dar tęsiasi. Vis dažniau reikia atsisukti į save. Į savo sveikatą, išgirsti, ką kūnas sako. Norisi gyventi prasmingai ir pakiliai.
Nuo vienos svarbios Lietuvai datos iki kitos pabėgsime su žmona mėnesio atostogoms, vėliau ir sūnūs prisijungs. Dabar daug laiko leidžiame šeimoje, tai svarbu, tai džiugina. Pasikeitus gyvenimui, pasikeičia ir prioritetai.
Su žmona mėgstame keliauti po salas, tad į kolekciją įtrauksime dar vieną nematytą. Lėksime ten, kur šilta, kur gražu, kur visą laiką saulė, kur skanu. Kur savo šuolius ant pilvo galėsiu „išdirbti“ vandenyne. Skrendame pasisemti energijos naujiems iššūkiams ir darbams. Visiškai atostogomis to nepavadinsi, vis tiek rūpinsimės elektroninės parduotuvės reikalais. Semsimės naujų idėjų, dirbsim nuotoliu, tik su šortais.
Kaip Ž. Stakėnui sekėsi varžytis 100 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje su Ryčiu Kazlausku, Gedu Saročka ir Žygimantu Geču, o taip pat smagiuosius Žygio „batonus“ galite pamatyti „Kažkur Matytų“ laidoje „Šok į profo kedus“.
„Šok į profo kedus“ su Žygimantu Stakėnu:
