„Kalėdos ir Kūčios man, ko gero, kaip ir kiekvienam lietuviui, yra pačios gražiausios šventės. Jos primena vaikystę, kuomet šios šventės būdavo tarsi iš pasakos: švęsdavome pas senelius, sniego būdavo iki kelių, nuo šalčio braškėdavo tvoros... Man tie vaizdai išlikę iki šiol ir būtent tokių ilgiuosi“, – Žmonės.lt sakė R.Mikelkevičiūtė, pakalbinta Kalėdų tema.
Moteris pasakojo, kad kalėdinė nuotaika jos namuose labai juntama, mat jau papuošta eglė, dega žvakės ir spindi girliandos. Jau kelerius metus šeima puošia gyvą eglutę, ko seniau daryti negalėdavo.
„Mūsų namai per žiemos šventes būna labai išpuošti – jie pavirsta pasakų nameliu. Ant langų – žibančios snaigės, girliandos, žvakės, eglė... Trumpai tariant, kad ir vaikams, ir mums būtų jauku ir įdomu. Seniau namuose puošdavome tik dirbtinę eglutę, nes dukra neleisdavo gyvos – jai labai būdavo gaila medžio. Dabar, jai paaugus, jau kelerius metus iš eilės puošiame gyvą eglę – jos kvapas namuose man vėlgi kasdien primena vaikystę. Tai artumo, šilumos, bendrumo kvapas. Pats gražiausias“, – užsisvajoja Rūta.
Kūčios Šri Lankoje – su kūčiukais ir silke
R.Mikelkevičiūtė pasakojo, kad šiemet bus pirmi metai, kuomet žiemos šventes sutiks ne Lietuvoje, kas jai sukelia gana dviprasmiškus jausmus.
„Pirmąkart gyvenime prieš šventes išskrendu: visiškai netikėtai su draugais ir šeima nusprendėme mėnesiui išskristi į Šri Lanką. Prisipažinsiu – iš pradžių labai džiaugiausi, nes man labai patinka Šri Lanka, joje viešėsiu antrąkart, tačiau tuo pačiu man labai gaila, kad neteksiu žiemos kvapo, Kalėdų. Galvoju, kaip gi čia bus? Gal palmę reikės puošti? Ir kaip ten švęsti Kūčias?“ – juokėsi pašnekovė.
Moteris teigė, kad visiškai prarasti švenčių nenorinti, todėl į kelionę pasiims kūčiukų ir kalėdaičių, o bičiuliai – silkės.
„Būtent todėl eglę papuošėme dar gerokai prieš Kalėdas – suprantu, kad per anksti, bet labai norėjau, kad visi pasidžiaugtume šiuo mielu vaizdu. Visi sakė, kad išprotėjau taip anksti sugalvojusi papuošti eglę, na, bet ką padarysi – reikia man tų Kalėdų“, – šypteli.Pasiteiravus apie tradicijas, R.Mikelkevičiūtė pasakojo, kad kasmet gausus būrys bičiulių susirenka kepti ir marginti meduolių: pokalbiai, juokas ir geros emocijos, anot pašnekovės, būna garantuotos, o ir meduolių pagaminama tiek, kad užtenka iki pat Naujųjų.
„Šį savaitgalį buvau suplanavusi kalėdinių kūčiukų ir meduolių kepimo vakarėlį, bet dėl darbų gausos ir kelionės teko atšaukti. Paprastai susirenkam su bičiuliais ir meduolius baigiame marginti jau gerokai po vidurnakčio – būna labai smagu“, – patikina.
Nors visi mėgsta gaminti šiuos saldėsius, moteris pasakojo, kad šventės neįsivaizduojamos ir be specialaus anytos patiekalo. „Kūčios – tik šeimos šventė, susirenka vyro ir mano tėvai, visos mamos gaminame. Mano anyta kiekvienais metais gamina farširuotą karpį – be jo Kūčios ne Kūčios. Na, o per Kalėdas paprastai pas mus būna „suneštinis“ stalas. Vyras juokauja, kad jos neįsivaizduojamos be baltos mišrainės ir silkės“, – vėl nusijuokia pašnekovė.
