Silpnaregė I.Krivickaitė augina pirmąjį šunį vedlį Lietuvoje. Keturkojė Fėja intensyviai dresuota Latvijoje pagal suomių sudarytą programą. Tačiau dabar, kuomet Ieva sako susidurianti ir su klausos problemomis, augintinės pagalbos jai reikia dar labiau nei prieš tai.
Ieva savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo neseniai susidūrusi su situacija, kuomet dėl klausos sutrikimų vos nepapuolė po automobilio ratais. Ji kreipėsi į visuomenę turėdama svarbų prašymą. Savo mintimis ji sutiko pasidalinti ir su Žmonės.lt skaitytojais.
„Pastarosiomis savaitėmis nemažai laiko praleidžiu prie ausų gydytojų ar tyrimų kabinetų. Pastarosios savaitės yra jau tuoj metai – tiek laiko man prastėjo klausa. Ne visada susikalbu parduotuvėje, beveik niekada triukšmingoje kavinėje ar būryje žmonių. Kažkurią dieną Fėja mane išvedė į gatvę tiesiai prieš važiuojantį automobilį, nes negirdėdama jo daviau griežtą komandą mane vesti. Jaučiuosi palaiminta, nes mums nieko nenutiko, bet nutinka kasdien.
Kasdien nutinka daugybė dalykų, kurių negaliu pamatyti. Sakoma, kad protas ilsisi žiūrėdamas į gražius ir didingus dalykus. Dar bandau suprasti, kada ilsisi mano, nes kasdien daug visko nutinka. Pokalbių laukiant treniruotės prie sporto salės arba mylimoje kavinėje laukiant eilėje kavos. Dažniausiai aš tik nusišypsau ir linkteliu, tik galėdama numanyti apie ką kalbame. girdžiu, kad apie didžiausią norą, o pasirodo apie prastą orą.
Aš laukiu eilėje pas gydytojus ir ten visko daug nutinka. paprastai šalia būna vyresnio amžiaus žmonės, kurie arba džiaugiasi Fėja arba kaip aš sunkiai girdi, todėl tiesiog laukia ir tyli. Viena moteris man sako: „tai kojas nupjaus tikrai, tokia jauna, o jau su kiek komplikacijų….“
„Bet gal nenupjaus“ sakau, „šiais laikais tiek daug priemonių ligai valdyti, aš sportuoju, stengiuosi gerai valgyti, gerai galvoti, svajoti“
„Nupjaus nupjaus, PAMATYSI“ linksėjo močiutė nugyvenusi daug sunkaus gyvenimo ir galbūt jau neturinti kojų. „nepamatysiu jau“ pagalvojau, bet ką čia ir besiginčysi. Komedija ne gyvenimas.
Grįžus iš Gambijos pažadėjau sau save PASODINTI, taip kaip tiesiog sėdėdavau kaime šalia kamuolį kiauras dienas spardančių Afrikos vaikų, visuose reikaluose ant kėdės ar grindų ir užmerkus akis prisiminti tai kas svarbu. Kai pasaulyje tiek daug visko nutinka, kažkas kasdien laimingai spardo vienintelį turimą kamuolį. Užsimerkiu ir žinau, kaip svarbu apkabint ir išnešiot savo skausmą. Dar žinau, kad aplink visko daug nutinka, o aš galiu pabandyti būti laiminga, net jei neviską galiu išgirsti ar pamatyti.
Fėja atpažįsta mano mylimus žmones ir savo vizginama uodega pasako, kad glėbys jau šalia, tam kad jei einant gatve kas šauks „Ieva, myliu tave“ aš niekaip to nepraleisčiau.
Priimti pagalbą ir palaikymą ne visada lengva, bet artimi žmonės bei nuostabi gydytoja mane įkvėpė drąsos to palaikymo paprašyti, nes Fėja labai reikalinga ir labai brangi – visom įmanomom prasmėm! Todėl siūlantiems pagalbą, norintiems palaikyti, prisidėti prie Fėjos dresūros, priežiūros, gardumėlio leidžiu tai padaryti. Man nėra lengva priimti, tačiau man dar labiau nelengva pasirūpinti savimi ir šia ypatinga, geriausiais balais šuns vedlio egzaminus išlaikiusia Fėja. IEVA KRIVICKAITĖ LT337300010151157278
Paskirtis: auka Fėjai“, – rašė I.Krivickaitė.
