Krikštynų diena prasidėjo savotiškomis apeigomis: „Su Adomu ir krikšto tėvais užsidarėme viršuje, ramiai išmaudėme vaiką. Ant stalo degė žvakė, šalia – pamerktas šermukšnis nuo piktų dvasių... Po maudynių Adiją ištepėme aliejais, laikytais prie švento paveikslo, o druskos žiupsnį įsiuvau į jos drabužėlius – nuo piktos akies, – žurnalui „Žmonės“ pasakojo Ieva. – Mums gana reikšmingas pasirodė ir paprotys jau susiruošus važiuoti į bažnyčią vaiką ne išnešti per duris, o paduoti krikšto tėvams per langą: neva, kad nebūtų pažadintos nekrikštyto vaikelio prie durų tykančios vėlės.“
Po ceremonijos bažnyčioje grįžus namo vaiko garbei buvo pasodinta liepaitė, o kad mergaitė nestigtų laimės – sudaužytas ąsotis.
Gražiausios šventės akimirkos – tik naujausiame žurnale „Žmonės“.
