Istorija apie grėsmingas varnas, kurios dizainerę Ievą Daugirdaitę užpuolė bėgiojant mišku, moteris pasidalijo savo instagrame. Įrašu leido pasidalinti su portalu Žmonės.lt.
„Šiandienos kuriozas. Miške bėgiojant mane užpuolė varnos ir prakirto galvą. Labai išsigandau.
Kreipiausi pagalbos telefonu į gydytojus. Jie sakė, jei įkerta paukščiai, tiesiog dezinfekuoja žaizdą (jei žaizda negili ir nereikia susiūti), jei įkanda žinduolis, skiepija nuo stabligės. Ir patarė vengti miškų, nes varnos atsivedė vaikų ir būna itin agresyvios, puola. Puola šunis, puola žmones.
Tad būkit atsargūs! Ypač pasivaikščiojimai su vaikais. Nes varnų tiek daug atskrenda ir puola itin agresyviai, kad realiai neapginsi vaiko. Bėgi, jos vejasi. Siaubo filmas! Būkit atsargūs!“ – rašė I.Daugirdaitė ir portalui Žmonės.lt pridūrė, kad dabar gydosi žaizdą, kaip patarė gydytojai. Be to, pasirodo, daug žmonių yra patyrę panašius dalykus, tiesiog ne visada nori tuo dalintis.
Iš tikrųjų, Ieva savo instagrame pasidalijo ne viena iš sekėjo gauta žinute su jų istorijomis. Pasirodo, tai – opi problema.
Portalui Žmonės.lt susisiekus su Lietuvos ornitologų draugijos direktoriumi Liutauru Raudonikiu, jis pakomentavo tokį varnų elgesį, grįsdamas tuo, kad paukščiai saugo savo dar nesutvirtėjusius jauniklius.
„Varnos nesuagresyvėjo, tiesiog dabar varniukai palieka lizdus, jie yra dar silpnai skraidantys ir tupi kur nors žemai medžiuose arba krūmuose, suaugę varniniai paukščiai juos labai aktyviai gina. Ypač, kai priartėja žmonės, kurie kartais net nemato jauniklių, tada varnos atakuoja. Ir šiuo atveju turėjo kažkur netoliese būti lizdas su išsiperėjusiais jaunikliais. Varnos mato galimą pavojų, kad žmogus ar šuo gali juos nuskriausti, todėl puola ginti“, – portalui Žmonės.lt sakė L.Raudonikis.
Ornitologas patarė, kaip elgtis, norint išvengti puolančių varnų.
„Prieš norėdamos pulti, varnos pradeda garsiai rėkti, karksėti. Reikia pasižiūrėti, ar karkimas nesiliauja artėjant. Jei ne – reiktų pasitraukti, neiti pro tą zoną. Bet čia yra trumpalaikis, kelių dienų klausimas, kol sustiprės varniukai. Nėra taip, kad ilgai negalima kur nors eiti. Būna tokios problemos prie mokyklų ar panašiai.“
Jeigu visgi varna užpuola ir atsiranda žaizda, L.Raudonikis ragino ją dezinfekuoti. Be to, siūlė beveik visais atvejais neimti į rankas varniukų.
„Varnos yra visaėdės. Jei atsiranda negili žaizda, ją reikia dezinfekuoti su jodu ar peroksidu, kad nebūtų užkrėtimo. Varnos knapstinėja su snapu po žemę, visur, tai gali užkrėsti. Bet dažniausiai jos neprakerta, tik suduoda.
Jokiu būdu neimkite jauniklių į rankas. Kartais žmonės galvoja, kad jis vargšas ir reikia padėti, bando gelbėti. Aišku, visokių situacijų būna, kartais reikia patupdyti ant šakos, jei jaunikliui yra grėsmės būti ant žemės, bet tai darote savo pačių rizikoje, nes galite gauti per galvą nuo varnų“, – portalui Žmonės.lt komentavo ornitologas.
